Meškauogė, miltinė (lot. Arctostaphylos uva-ursi Spreng.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis miltinę meškauogę taip pat vadino: arkliauogė, kaulauogė, kiškiabruknė, lokžolė, meškos ausys, miltiniukė

Kontraindikacijos

Meškauogės preparatų nerekomenduojama naudoti esant šlapimtakių susiaurėjimui,  kai jautri skrandžio gleivinė  (gali pasireikšti vėmimas bei pykinimas).

Vaistinės savybės

Miltinės meškauogės preparatai dažniausiai naudojami sergant šlapimo ir šlapimo pūslės ligomis. Tokiais atvejais jie veikia dezinfekuojančiai, slopina uždegimą. Naudojami sergant šlapimo takų akmenlige.

Išoriškai meškauogės preparatai gali padėti pūlingų žaizdų, opų gydymui. Ruošiamos vonios sergantiems podagra bei reumatu.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai ruošiami meškauogės lapai. Pradžioje kerpamos augalo šakelės, jos džiovinamos paskleistos plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvus nukuliami lapai, kurie pakuojami į popierinius maišelius. Laikomi sausoje ir tamsioje vietoje tinka vartoti iki 3 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • triterpenai
  • eterinis aliejus
  • iridoidai
  • kumarinai
  • arbutnas
  • fenolkarboninės rūgštys
  • askorbo rūgštis
  • mineralinės medžiagos
  • raugai
  • metilarbutinas
  • flavonoidai (kvercetino dariniai)

Naudojimas maistui

Nors meškauogės uogos dekoratyvios, jos maistui nenaudojamos.

Paplitimas

Lietuvoje auga natūraliai. Gausiau auga tik pietrytinėje šalies dalyje. Miltinė meškauogė vienintelė natūrali genties rūšis. Aptinkama pušynuose, viržynuose, auga šviesioje vietoje, sausame dirvožemyje.

Kiti faktai

  • Miltinės meškauogės uogos maistinės vertės neturi.
  • Augalai dekoratyvūs, gali būti auginami alpinariume, šlaituose.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: spalio 7, 2017

Komentarai