Valgomoji portulaka

Valgomoji portulaka (Portulaca oleracea L.) – portulakinių šeimos vienametis augalas, kilęs iš Senojo Pasaulio tropinių sričių. Vėliau paplito Azijos šalyse, pasiekė vidutinio klimato šalis ir dabar gerai žinoma kaip… piktžolė. Tačiau Vakarų Europoje, Indijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje portulakos specialiai auginamos kaip lapinės daržovės.

Paprastosios portulakos stiebai šakoti, besidriekiantys žeme, šakelės trumpos, kylančios. Stiebai ir kiaušinio formos lapeliai storoki, mėsingi, panašūs į šiloko lapus. Žiedai smulkūs, geltoni. Sėklos mažutės (1000 sėklų sveria vos 0,1 g), tamsiai rudos arba juodos, blizgančios. Jos prinoksta daugiasėklėje dėžutėje, kuri atsidaro skersai kaip durelės — taip kilo lotyniškas augalo pavadinimas (lot. portula — durelės, varteliai). Sėklos daigios net 30 metų!

Portulakos pražysta liepos pradžioje ir žydi net iki rugsėjo vidurio, todėl ant augalo vasarą galima rasti ir žiedų, ir sėklų. Sėklos sėjamos rudenį ir pavasarį, jų nereikia užžerti, o tik prispausti prie žemės. Kitais metais pasisėja ir sudygsta savaime. Portulakos auga įvairiame dirvožemyje, bet geriausiai — purioje ir humusingoje žemėje.
Maistui vartojami lapai ir jauna žolė, kurioje yra baltymų, cukraus, ląstelienos, mineralinių druskų, organinių rūgščių, daug vitamino C ir provitamino A.

Kad šią žolę dar gilioje senovėje vartojo maistui, byloja Egipto hieroglifai. Tai ypač mėgiamas prieskoninis Užkaukazės tautų augalas, iš jo gamina salotos. Portulakų dedama į sriubas, aštrius patiekalus, jos marinuojamos.

Maistui portulakos ruošiamos kaip špinatai arba salotos, valgomos šviežios arba nuplikytos. Jos tinka pagardinti pomidorų sriubas. Sutrinti ir sumaišyti su aliejumi arba sviestu portulakų lapai ir jauni stebai – puikus užtepas sumuštiniams. Šviežios portulakų sultys gerina apetitą, gerai malšina troškulį, tonizuoja.

Hipokratas ir kiti mažiau garsūs senovės gydytojai portulakos žole gydė įvairias ligas. Ir dabar Rytų šalyse portulaka rekomenduojama vartoti sergant kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Liaudies medicinoje portulakos sėklų nuoviru malšinamas karštis, o žolės – gydomi įvairūs uždegimai. Įgėlus bitei ar vapsvai ant įkandimo vietos dedama šviežių sutrintų lapų. Arabų medicinoje portulaka gydomas diabetas. Sergantiems hipertonine liga portulakų vartoti nepatariama.

Portulakos sumuštinis

100 g portulakos lapų arba jaunos žolės, valgomasis šaukštas aliejaus, druskos pagal skonį.
Portulakas gerai nuplauti, susmulkinti ir sutrinti į košę. Sumaišyti su aliejumi (galima ir sviestu), pasūdyti ir tepti ant duonos.