Storalapis, geltonžiedis Aitrusis šilokas (Sedum acre) priklauso storalapinių (Crassulaceae) šeimai ir yra daugiametis, 4-15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas mėsingas, silpnas, gulsčias arba kylantis, tankiai lapuotas, pamate įsišaknijantis. Lapai kiaušiniški, mėsingi, pliki, išgaubtomis nugarėlėmis, į pagrindą storėjantys, 2-5 mm ilgio, 2 3,5 mm pločio. Žiedai po 3-5 skėtiškose kekėse, melsvai arba gelsvai žali. Vaisius lancetiškas, šviesiai žalias arba balkšvas, 3,5-4,5 mm ilgio daugiasėklis lapavaisis. Sėklos apvalios, smulkios, šviesiai rudos. Žydi birželį-liepą. Vaisiai prinoksta liepą-rugpjūtį.
Paplitimas. Auga sausose, smėlėtose vietose. Paplitęs visoje Lietuvoje.
Veikliosios medžiagos. Šiloko žolėje yra apie 0,2% alkaloidų: sedamino, nikotino, sedridino, izopelterino, sedinino, sedinono; rauginių medžiagų, glikozidų, vitamino C (žieduose – 560 mg, lapuose – 360 mg), obuolių rūgšties, cukraus.
Paruošimas. Vaistams vartojama šilokų žolė (Sedi herba). Ji ruošiama žydėjimo metu (birželį-liepą). Prieš džiovinant žolę patartina ją panardinti 30 sekundžių į verdantį vandenį, o vėliau džiovinti 35-40 °C temperatūroje. Tinka vartoti iki 2 metų.
Naudojimas. Šviežia šiloko žole vartojama kaip nuskausminamoji priemonė, ji gydo nudegusias vietas, žaizdas, nuospaudas, o žolės nuoviras – epilepsiją, maliariją, hemorojų. Jis taip pat laisvina vidurius ir sukelia vėmimą.
Kontraindikacijos. Nevartojamas nėštumo metu, viduriuojant. Aitrusis šilokas yra nuodingas augalas.
Teksto komentarai