Alpinis astras (Aster alpinus L.) paplitęs Vidurio Europos Kaukazo, Vakarų Sibiro, Balkanų, Mažosios Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnų ganyklose, slėniuose. Kaip dekoratyvinis augalas pradėtas auginti XVI a pabaigoje.
Tai žemaūgis, iki 30 cm aukščio daugiametis šakniastiebinis augalas. Šakniastiebis horizontalus, šakotas. Skroteliniai lapai pailgai kastuviški, plaukuoti, pilkai žali. Stiebiniai lapai – pražanginiai, lancetiški, smulkūs, bekočiai. Žiedynai – pavieniai iki 5 cm skersmens graižai. Senesnių augalų žiedynai susmulkėja. Graižų liežuviški žiedai būna balti, alyviniai, rožiniai, mėlyni. Centriniai vamzdiški žiedai geltoni.
Alpiniai astrai žydi gegužės pabaigoje-birželio mėn., 16-18 dienų. Vaisiai – lukštavaisiai su plaukuotu skristuku. Subręsta birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Alpiniams astrams nužydėjus, lieka dekoratyvūs lapai.
Žiemoja nepridengti. Dažniau auginami alpiniai astrai: ‘Dunkle Schöne‘ – žiedai tamsiai violetiniai, ‘Alba‘ – žiedai balti, ‘Frene‘ – žiedai šviesiai alyviniai, ‘Goliaph‘ – graižai stambūs, šviesiai alyviniai, ‘Ruber‘ – žiedai rožiškai raudoni.
Teksto komentarai