Akos – 2-4 m aukščio medeliai netaisyklinga laja. Žievė šviesiai ruda, lapai ovalūs, iš viršaus tamsiai žali ir blizgantys, iš apačios – sidabriniai. Žydi pirmamečiai akų ūgliai. Žiedeliai labai gražūs, su mėsingais raudonai baltais vainiklapiais ir ilgais raudonais kuokeliais. Subrandina žalias, 30-120 g sveriančias uogas grublėta žievele.
Namuose dažniausiai auginama iš Pietų Amerikos (Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus ir Argentinos) miškų kilusi amerikinė aka (Acca sellowiana). Labiausiai jos išpopuliarėjo Indijoje ir Japonijoje. Subtropinio klimato šalyse auginamos lauke kaip vaismedžiai, iš jų formuojamos gyvatvorės, karpomos įvairios figūros. Ištveria trumpus -5 (-14) °C šalčius, bet pas mus lauke joms vis tiek per šalta.
Namuose akos dažniausiai auginamos dėl labai gražių žiedų ir skanių, rausvai žalių uogų (4-6 cm skersmens ir apie 10 cm ilgio). Nors uogoje daug sėklalizdžių su sėklomis, valgyti tai netrukdo. Balsvas minkštimas yra puikaus bananų, žemuogių ir ananasų skonio. Neprinokę vaisiai neskanūs.
Akas nesunku padauginti sėklomis. Prinokusios uogos perpjaunamos ir atsargiai išspaudžiamas į želė panašus minkštimas. Sėklos perplaunamos silpname kalio permanganato tirpale, apdžiovinamos ir sėjamos į lengvą lapinės žemės, aukštapelkių durpių ir upės smėlio (2:2:1) mišinį. Tinka paprasčiausi durpiniai, daigams skirti substratai, bet tuomet sėjinukus reikės anksčiau persodinti.
Sėjama į dėžutes arba kasetes sausio – vasario mėn. Sėklos į žemę įspaudžiamos 0,5 cm gyliu ir sudrėkinamos purkštuvu. Dėžutės laikomos ant palangės, 16-19°C temperatūroje. Akos sudygsta per mėnesį, o dar per 1-2 savaites užauga pirmi tikrieji lapeliai. Daigeliai su 4 lapukais persodinami į velėninės, lapinės žemės, komposto ir upės smėlio (6:4:1:1) mišinį arba pirktinę universalią, kambarinėms gėlėms skirtą kompostinę žemę vazonėliuose.
Nors auginiai, kitaip negu sėjinukai, išlaiko visas pagrindinio veislinio augalo savybes, vegetatyviai akos dauginamos labai retai. Jų auginiams įsišaknyti reikia didžiulės drėgmės ir šilumos, geriausiai jie prigyja tik dirbtinio rūko kameroje.
Akos taip pat dauginamos skiepijimu ir šaknų atžalomis, tačiau žievė labai plona ir akutės retai prigyja, o šaknų atžalos nuvargina medelį, todėl dažniausiai taip dauginama tik pramoniniuose soduose.
Akas galima dauginti ore įsišaknijusiomis šakutėmis. Kovo-balandžio mėn. pirmamečiai ūgliai apačioje įpjaunami įstrižai, į žaizdą įkišama drėgnų samanų ir apvyniojama polietilenu. Šakelės įsišaknija per 1,5-2 mėn.
Pirmuosius 2-3 metus akos persodinamos kasmet. Geriausiai auga ir dera rūgštokame žemių mišinyje. Natūraliai akos auga skurdžiose dirvose, todėl labai “riebios” žemės joms nereikia. Didesni medeliai persodinami kas 2-3 metai su visu žemių ir šaknų gumulu, tarpai tarp vazono sienelių ir šaknų užpildomi šviežia žeme. Iš drenažo skylės išlindusios šaknys nupjaunamos, per ilgos šakos patrumpinamos.
25-30 cm aukščio sėjinuko šakos patrumpinamos dviem trečdaliais, kad greičiau susiformuotų vainikas. Vėliau akų genėti nereikia, išpjaunamos tik silpnos, nudžiūvusios arba sutankėjusios šakos. Sėjinukai pradeda derėti po 5-8 metų. Akos šviesamėgės, geriausiai auga ant pietinės arba pietvakarinės palangės. Rudenį ir žiemą jos numeta daug lapų, bet tai natūralu. Papildomai apšviečiami augalai lapų nemeta. Akos nepakenčia perdžiūvimo – iš karto numeta lapus, apdžiūva jų šakos ir šaknys. Vasarą laistoma gausiai, žiemą – saikingai. Jeigu kambariuose labai sausas oras, žiemą akas reikia purkšti. Žiemą laikoma 12-14°C šilumoje.
Tręšiama kas 2-3 savaitės kompleksinėmis citrusiniams arba egzotiniams vaisiniams augalams skirtomis trąšomis. Prieš tręšimą palaistoma švariu vandeniu. Kad akos gerai derėtų, reikia turėti bent du augalus, kurie žydėtų tuo pačiu metu. Tai palyginti sunku padaryti, todėl dažniausiai akos daug metų gražiai auga, žydi, bet nedera arba subrandina vos vieną kitą besėklę uogą. Geriausiai namie auginti veislines savidulkes akas (‘Krimskij rannij’, Nikitskij rannij’ ir pan.), jų sėklų galima atsisiųsti užsienio sėklų parduotuvių.
Teksto komentarai