Augalai

Amūrinis vynmedis

Amūrinis vynmedis (vynuogė)

Amūrinis vynmedis (Vitis amurensis Rupr.) savaime jie auga Artimuosiuose. Tai augios ir gražios lianos, atsparios šalčiui (4-7 zona). Vienintelė bėda, kad nemėgsta kalkingos dirvos – tuomet skursta ir iš galingo augalo telieka nususęs vijoklis.

Gimtinėje auga pamiškėse, upių pakrantėse, kalnų šlaituose, upių salose. Kirtimuose amūriniai vynmedžiai tankiu kilimu užkloja žemę, kelmus ir krūmus. Ieškodami šviesos jie įkopia į medžius, “peršoka” nuo vienos šakos ant kitos, o atramos neradę ūgliai nutįsta beveik iki žemės – paprasta kedrinių pušų ir lapuočių giraitė per keletą metų pavirsta džiunglėmis.

Amūrinių vynmedžių žievė tamsiai ruda, jauni ūgliai žali arba rausvi. Ūseliai ilgi, sukasi spirale. Lapai tamsiai žali, sveiki arba 3-5 kartus karpyti, raukšlėti, iki 22 cm skersmens. Rudenį jie purpuriniai raudoni, karmino atspalvio violetiniai, kaštoniniai ir įvairių tarpinių atspalvių – labai puošnūs. Žiedeliai smulkūs, neišvaizdūs, gelsvi, silpnai, bet maloniai kvepia. Žydi apie 20 dienų. Uogos su stora odele, apvalios, juodos, iki 1,8 cm skersmens, įvairaus skonio (nuo labai rūgščių iki saldžių), viduje yra 1-3 smulkios sėklos. Kekės nedidelės, paprastai sveria 20-70 g (retais atvejais iki 200-250 g).

Vijoklinė vynuogė
Amūrinio vynmedžio uogos

Kitaip negu tikrieji vynmedžiai, amūriniai jų giminaičiai yra skirtalyčiai, vienas augalas turi tik vyriškus arba tik moteriškus žiedus. Jeigu norite uogų, “berniuką” ir “mergaitę” pasodinkite greta. Moteriškos lyties vynmedžiai dera ir vieni, tik derlius būna trigubai menkesnis ir uogos labai smulkios. Smulkios, užtat saldžios ir dažniausiai besėklės!

Amūriniai vynmedžiai vėlai prabunda, bet anksti žydi ir dera, todėl neblogai pasiruošia žiemai ir beveik niekuomet neapšąla, jiems nekenkia ir storas sniego sluoksnis. Rugsėjo pradžioje uogos jau būna prinokusios. Jas reikia laiku nuskinti, nes pernokusios nubyra. Skinama kekėmis. Iš vynuogių spaudžiamos sultys ir gaminamas vynas, želė ir uogienė. Besėklės uogos valgomos šviežios.

Geriausiai auga purioje ir rūgščioje žemėje. Jeigu dirvos reakcija neutrali, kasmet pomedžius mulčiuokite storu sluoksniu rūgščių durpių. Šiems vynmedžiams reikia labai daug vandens, jeigu vasara visai be lietaus, kartą per mėnesį gausiai palaistoma. Kai auginama dėl lapijos, formuoti nebūtina.

Amūriniai vynmedžiai tinka tvoroms, seniems medžiams, pavėsinei ar namo sienai apželdinti. Prie jaunų vaismedžių ar vaiskrūmių verčiau nesodinti, nes nustelbs. Gerose sąlygose amūriniai vynmedžiai kasmet paauga apie 2 m.

Amūrinė vynuogė
Vijoklinis vynmedis

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti