O ar jūs neprieitumėte pažiūrėti iš arčiau jei ankstyvą pavasarį miške pamatytumėte ryškiai alyvine spalva žydintį belapį krūmelį? Aš iš karto buvau suviliotas šios išsiskiriančios spalvos. Tai žalčialunkis (Daphne Mezereum) – nuodingas augalas, vasarą pasipuošiantis nevalgomomis raudonomis uogomis ir žaliais lapais.
Vasarą jį pastebėti sunkiau, išduos raudonos uogos, nes jį man teko sutikti tik augantį krūmynuose. Žinoma, pasitaiko visko. Rašoma, kad kartais šių augalų uogų susigundo suvalgyti vaikai, tad jei žinote kur jie auga, stebėkite mažuosius.
Kontraindikacijos. Apsinuodijimo požymiai.
Žydinčių šakelių nerekomenduojama nešti į patalpas. Žiedadulkės gali sukelti kvėpavimo takų, akių uždegimą.
Nuodingiausias – kaulavaisis. Suvalgius uogą, pakramčius žievės ištinsta lūpos, smarkiai sudirginama burnos gleivinė, gali atsirasti vandeningų pūslių ar net iškristi dantys. Apsinuodijęs gali šlapintis su krauju, sunkiais atvejais asmuo gali prarasti sąmonę ar net mirti. Apie 10-12 uogų yra mirtina dozė žmogui. Apsinuodijimo atvejais juntamas bendras organizmo nusilpimas, diegliai pilve, vėmimas bei viduriavimas.
Apsinuodijus
Apsinuodijus žalčialunkio uogomis ar kitomis augalo dalimis plaunamas skrandis, skatinamas vėmimas ir viduriavimas, duodama nuodus absorbuojančių medžiagų.
Paplitimas, auginimas
Lietuvoje natūraliai aptinkama viena rūšis – Paprastasis žalčialunkis. Lietuvoje gana dažna, rečiau aptinkama Žemaitijoje. Auginamos kelios dekoratyvinės rūšys, kurios skiriasi žiedų bei vaisių spalvomis.
Augalas mėgsta derlingą priemolį ar priesmėlį, pakenčia dalinį šešėlį, atsparus šalnoms, bet sunkiai pergyvena sausras.
Teksto komentarai