Baklažanas

Pas mus baklažanai (Solanum melongena) vis labiau vertinami ir plačiau auginami. Tačiau nuostabiai blizgančių, tamsiai violetinių, šviežių baklažanų minkštimas beskonis, sausas ir porėtas. Šią daržovę, panašiai kaip bulvę, reikia išmokti ne tik auginti, bet ir gaminti.

Baklažanai labai populiarūs Viduržemio jūros pakrantės šalių, Vakarų Afrikos ir Azijos virtuvėse, juos mielai savo šiltnamiuose augina Vakarų Europos sodininkai mėgėjai. Ne tik augina, bet ir valgo – troškina, verda, kepa. Dėl savo formos ir standžios odelės baklažanai dažniausiai kemšami įvairiais įdarais, jų dedama į sriubas ir troškinius. Baklažanuose nėra labai daug vitaminų, bet gausu mineralinių medžiagų ir ląstelienos, jie nekaloringi. Daugiausia vertingų medžiagų odelėje, todėl ji nelupama.

Mūsų parduotuvėse dažniausiai prekiaujama stambiais, violetiniais, tradicinės formos baklažanais. Tačiau jų yra labai įvairių – visai mažučių ir apvalių, kaip slyva ar stalo teniso kamuoliukas, ilgų ir plonų kaip pupos ankštis, šviesiai alyvinių ir beveik juodų, baltų, žalių ir net margų. Be to, jie dar skirtomi į grupes pagal kulinarinę paskirtį. Pavyzdžiui, pailgi ir ploni taisyklingos formos ‘Farmer’s Long’, ‘Long Purple’ ar ‘Green Banana’ labai tinka pjaustyti riekelėmis ir gruzdinti, o stambūs lenkti ‘Bonica’ dažniausiai pjaunami pusiau, išskobiami ir įdaromi. Visi baklažanai kepami arba verdami, išskyrus obuolio formos baklažanus, kaip dryžuoti ‘Kermit’, kuriuos galima valgyti šviežius. Jie ypač populiarūs Azijoje – supjaustomi ir apibarstomi aštriais prieskoniais arba mirkomi specialiame padaže.

Šis augalas mėgsta šilumą ir dažniausiai auginamas šiltnamyje. Sėjama kovo mėn. į vazonėlius ant palangės ir laikoma 24-28°C šilumoje. Sėjama 0,5 cm gyliu, į sėjai skirtą durpių substratą. Šviesa dygimui nebūtina, todėl vazonėlius galima laikyti tamsoje, kol pasirodo pirmieji daigeliai. Tuomet perkeliama į šviesą ir laikoma šiek tiek vėsiau (19-22°C dieną ir 16-19°C naktį). Kai susiformuoja 1-2 tikrieji lapeliai, sėjinukai persodinami į 7-9 cm skersmens puodelius. Galima iš karto sėti į puodelius po 2 sėklytes ir vėliau nugnybti silpnesnį daigelį. Kartą per dvi savaites palaistoma silpnu trąšų tirpalu. Nelygu šviesa ir šiluma, daigai užauga vidutiniškai per 8 savaites. Šiltnamyje sodinama gegužės pradžioje ar viduryje kas 40-50 cm.

Baklažanai tręšiami ir laistomi kaip pomidorai, bet auga lėčiau už juos. Jų negalima laistyti šaltu vandentiekio vandeniu, laistant stengtis, kad vanduo neužtikštų ant stiebų ir lapų. Geriausia, kad šiltnamyje visuomet būtų statinė ar kita talpa su šiltu vandeniu. Šaltu vandeniu laistomi baklažanai nustoja augti ir nežydi. Pertręšti azoto trąšomis gražiai lapoja, bet neaugina žiedų.

Baklažanai mėgsta šilumą ir dėgmę, savidulkiai. Geriausiai auga šiltnamyje, kai temperatūra apie 24-28°C. Šaltu oru, kai atšąla iki 13-14°C, nustoja augti ir skursta.

Kai ant šoninių stiebų pasirodo žiedai, pagrindinio stiebo viršūnė nupjaunama. Jeigu augalas brandina labai stambius vaisius, šoninės šakos patrumpinamos virš antrosios užuomazgos, išpjaunami visi nederantys stiebai. Baklažanai mėgsta šilumą, bet nepakenčia karščio. Kai ilgai laikosi aukštesnė kaip +30-32°C temperatūra, nukrinta žiedai, užuomazgos ir net lapai.

Baklažanai skinami tuomet, kai vaisiai įgauna veislei būdingą spalvą, odelė standi ir blizga, o sėklos minkštos. Kai odelė nustoja blizgėti, o sėklos patamsėja ir sukietėja, baklažanai maistui nebetinka, juos verčiau palikti sėklai (jeigu tai veislė, o ne hibridas). Geriausia auginti ankstyvus arba vidutinio ankstyvumo baklažanus, nes vėlyvieji atšąlus orams dažnai nespėja subrandinti derliaus.