Augalai

Citrininė Verbena

Citrininė verbena

Citrininė Aloyzija (Aloysia citrodora, Lippia triphylla) – krūmelis daugeliui geriau žinomas Citrininės Verbenos (Angliškai “Lemon Beebrush”) vardu. Augalas kilęs iš Argentinos, jo platus arealas driekiasi nuo Urugvajaus ir Argentinos iki Čilės, paskutiniu metu plačiau paplitęs ne tik Pietų Amerikoje, bet ir Europoje.

Citrininė verbenaNors čia, mūsų klimato sąlygomis lauke neišsilaiko, tačiau kasmet puikiai atželia nuo šaknų, arba yra auginamas vazonuose, erdviuose kambariuose bei oranžerijose.

Gamtoje šis krūmas užauga iki 3 m aukščio, kubiluose, vazonuose ir kituose konteineriuose būna mažesnis. Jam būdingi laibi lancetiški lapai, kurie sutrinti kvepia citrina. Vasarą išauga smulkūs, balsvai – violetiniai aromatingi žiedai, susitelkę šluotelėmis šiek tiek primenančiomis alyvas.

Augalui labiausiai patinka dalinis pavėsis. Pakanka keleto valandų saulės ryte arba vakare. Kadangi auginamas kubiluose, substratui rekomenduojama naudoti gėlėms ar kubiluose auginamiems augalams skirtą dirvožemį.

Vasarą jį galima pasodinti ir sode, bet nereikia pamiršti, kad prieš pirmąsias šalnas reikia vėl persodinti į kubilą ir įnešti į patalpą.

Lapai paprastai sudžiovinami ir laikomi pavėsyje sandariai uždarytuose stiklainiuose.

Citrinų aromato fanams galima rekomenduoti auginti citrinmedį. Nors jiems reikia šiek tiek daugiau šilumos negu citrininei verbenai, citrinmedžius taip pat galima auginti kubiluose.

Citrininės verbenos

Citrininės verbenos sėklas galima sėti tiesiai dirvą, tačiau joms sudygti reikės apie 20°C temperatūros.

Iš šio aromatingo augalo Prancūzai pramoniniu būdu išgauna eterinius aliejus, kurie vertinami dėl malonaus citrinų kvapo, o taip pat sakoma, jog eteriniai aliejai veikia raminamai ir malšina pilvo skausmą. Arbata skatina virškinamojo trakto veiklą, augalo lapų dedama į vonios vandenį.

Citrininė verbena
Citrininės verbenos lapai
Citrininė aloyzija kubile

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Vienas komentaras

Komentuoti

Leave a Reply to Elmira Atšaukti

Reklama

Reklama