Augalai

Citrininis agurkas

Citrininis agurkas

Citrininis agurkas (Cucumis sativus ‘Citrus’) iš pirmo žvilgsnio panašesnis į kabančias citrinas, negu į agurkus, todėl kai kuriose šalyse juos vadina kristaliniais obuoliais. Iš tikrųjų šis augalas su citrina ar obuoliu neturi nieko bendro.

Citrininių agurkų stiebas truputį storesnis, o lapai didesni už įprastus agurkus. Pagrindinis stiebas gali pasiekti 5m. Jį reikia paremti. Galima auginti šiltnamyje ir lauke.

Sėjama balandžio pradžioje (galima sėklas keletą valandų pamirkyti) į atskirus indelius. Užberiama 3 seklų storio žemės sluoksniu, uždengiama polietilenu ir laikoma šiltai. Sudygę agurkai pastatomi šviesiai, arčiau lango, plėvelę reikia nuimti. Retsykiais indeliai apsukami, kad nesvirtų į vieną pusę, paliejama daigams skirtomis trąšomis. Ūgtelėjusius daigus reikėtų paremti lazdele. Po šalnų pasodinama šiltnamyje.

Augantys citrininiai agurkai
Citrininiai agurkai

Citrininius agurkus galima sėti lauke kartu su įprastais agurkais, bet auginti geriau atskirai, kad nesusikryžmintų.
Lauke jiems išrinkite šiltesnę vietelę. Aš iškasu du griovelius 1m atstumu. Žemė pilu į tarpą tarp vagų, todėl susidaro kauburys. Į griovį pridedu komposto, durpių ir perpuvusio mėšlo. Viską sumaišau, palieju ir sėju agurkus kas 1 m, kad augalams užtektų vietos augti ir netrukdytų kaimynams. Jeigu kažkuri sėkla nesudygo, ten persodinu tankiau augantį daigą. Sėklas užberiu žeme ir uždengiu agroplėvele. Mirkytos sėklos greitai sudygsta. Kol lauke vėsu, auginu po plėvele – ją nuimu tik ravėdama ir laistydama.

Kai sušyla ir naktys, plėvelę galima nuimti. Paprastai tokiu metu citrininiai agurkai jau ruošiasi žydėti. Augdami jie kopia į kalniuką tarp griovelių ir nukloja jį stiebais, lapais ir vaisiais. Citrininių agurkų vaisiai valgomi žali, marinuoti ir rauginti.Galima gaminti įvairių rūšių marinuotų agurkų asorti.

Citrininio agurko vaisius
Nokstantis citrininis agurkas
Citrininis agurkėlis
Apvalūs agurkai (citrininiai)

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti