Darželinė juodgrūdė

Augalas Darželinė Juodgrudė (Nigella) – vėdryninių (Rununculuceae) šeimos vienmečiai žoliniai augalai, paplitę Viduržemio jūros pakrantėse.

Tai eterinius aliejus kaupiantys vaistiniai,medingi ir gražūs augalai.

Stiebas stačias, plikas, vagotas.

Lapai pražanginiai, 2 – 3 kartus plunksniškai suskaldyti. Viršutiniai susitelkę po žiedu, sudaro gaubiamąją skraistę. Žiedai pavieniai. Gražūs, nes pasipuošę spalvotais taurėlapiais, mėlyni, violetiniai, balti, žalsvi su žalsvomis viršūnėm,is ir žaliomis gyslomis. Pilnaviduriai ar tuščiaviduriai.

Darželinė juodgrūdė žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais, o paskui augina sėklų dėžutes. Sėklos juodos, tribriaunės, skersai raukšlėtos.

Juodgrūdės žiedai dažnai būna mėlyni, melsvi, tačiau kai kurios atmainos žydi rausvais, baltais ar geltonais žiedais.

Darželinė juodgrūdė dauginama sėklomis.

Sėti reikia anksti pavasarį ar vėlai rudenį, tiesiai į lysvę. Rudenį sėti prieš pat šalčius, kad nespėtų sudygti.

Augalas dažnai pasisėja pats. Ilgai vienoje vietoje neauginti, nes jas puola virusai, smulkėja žiedai.

Juodgrūdės auginamos, kaip prieskoninis augalas. Beriama į mėsos patiekalus, ant riestainių, į mielinius patiekalus. Dedama į rauginamus agurkus, kopūstus.

Naudojamos ir sausoms puokštėms. Ispaninės juodgrūdės (Nigella hispanica L.) žydi geltonais žiedais.