Augalai

Daržinis špinatas

Špinatai

Daržinis špinatas (Spinacia oleracea) – balandinių šeimos vienmetis žolinis augalas mėsingais, švelniais lapais. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje savaime auga kelių rūšių laukiniai špinatai. Persai daržinius špinatus augino jau prieš 2000 metų, juos labai vertino ir net pavadino “daržovių karaliumi”. Europoje špinatai pradėti auginti tik XV amžiuje, pamažu jie populiarėja ir Lietuvoje.

Darže užauginti špinataiDaržinius špinatus auginti nesunku. Geriausiai auga gerai įdirbtoje, derlingoje, purioje ir drėgnoje dirvoje, ypač lengvame priemolyje. Netinka rūgštesnė žemė. Jų šaknys silpnos, o auga greitai, todėl prastesnėje žemėje, netręšiami greitai pasensta ir skuba krauti žiedus. Tai trumpos dienos augalai, vešliausiai auga ir mažiausiai oksalatų sukaupia anksti pavasarį ir rudenį, kai dienos vėl pradeda trumpėti. Nereiklūs šviesai, bet pavėsyje auga gerokai prasčiau. Tačiau jeigu sugalvojote špinatų pasėti vasarą, pavėsis jiems tiks labiau, negu saulėta lysvė. Karščio alinamos daržovės augina žiedus, ne lapus.

Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje 2 -3 cm gyliu tiesiai į lysvę, eilėmis kas 20-30 cm. Sudygsta per 10 – 12 dienų, pradeda dygti jau 2°C šilumoje. Špinatų daigai nenukenčia nuo ankstyvų, trumpalaikių pavasarinių šalnų. Jie dažnai pasisėja patys. Nelygu orai, savaiminiai sėjinukai pasirodo anksčiau – jau balandžio viduryje. Špinatus galima sėti ir vėlai rudenį, kad iki žiemos nespėtų sudygti.

Špinatų auginimas
Špinatų lapai

Špinatai greitai auga ir lapus galima valgyti kai kitų daržovių dar mažai ir jos brangios. Derlius imamas prieš pradedant formuotis žiedkočiams, kai lapų skrotelę sudaro 5-6 stambūs lapai. Peraugę lapai greitai sumedėja ir maistui netinka. Kad nuolat būtų šviežių lapų, špinatus reikia sėti kas 15 dienų.

Žiedkočiai užauga gegužės pabaigoje – birželio mėn.. pražysta birželio pabaigoje – liepos pradžioje ir žydi 12 – 18 dienų. Sėklos prinoksta liepos antroje pusėje arba rugpjūtį.
Visai nesunku kitų metų sėjai patiems pasiruošti špinatų sėklų. Lysvėje palikite keletą gerai išsivysčiusių augalų. Rugpjūčio mėn. sėklojus su beveik prinokusiais vaisiais nupjaukite ir padžiaukite vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę sėklojai iškuliami ir išvalomos sėklos. Sausai ir vėsiai laikomos jos daigios 3 – 4 metai.

Špinatai turi daug baltymų, mineralinių medžiagų (geležies, magnio, kalio, natrio, kalcio), daug jodo, vitaminų B, C ir K, karotino. Pagal baltymų kiekį jie nusileidžia tik žirneliams ir pupelėms. Špinatų lapai valgomi žali ir virti. Iš jų verdamos sriubos, gaminami padažai, antrieji patiekalai. Kadangi špinatuose yra daug baltymų ir įvairių vitaminų, jie labai tinka vaikams ir dietinei mitybai. Špinatų patiekalus būtina laikyti šaldytuve, nes šilumoje per 24 – 48 val. juose susidaro kenksmingos medžiagos. Į patiekalą įdėjus cukraus, kenksmingų medžiagų nesusidaro. Špinatų nereikėtų dažnai valgyti žmonėms, kurie serga kepenų ir inkstų ligomis.

Naminiai špinatai
Daržinis špinatas

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti