Didžioji tuopa

Didžioji tuopa yra didelis ir didingas medis, augantis ir pas mus rytų Europoje. Jis yra gluosnių šeimos narys ir yra žinomas dėl savo išskirtinės išvaizdos, spartaus augimo ir ekologinės svarbos.

Ši tuopa yra lapuočių medis, galintis pasiekti iki 45m aukštį, su plačiu ir besiskleidžiančiu vainiku. Medis turi storą kamieną su tamsiai pilka žieve, kuri yra giliai išvagota ir tvirta. Medžio lapai yra dideli, trikampio formos ir ryškiai žali, todėl vasaros mėnesiais sudaro sodrų ir gyvybingą vainiką.

Tai gana greitai augantis medis ir per metus gali paaugti net iki 2m. Tai vienas iš pirmųjų medžių pavasarį, o rudenį – vienas paskutiniųjų.

Šis metis taip pat nemažą ekologinę svarbą. Jis suteikia buveinę ir maisto įvairiai laukinei gamtai, įskaitant paukščius, žinduolius ir vabzdžius. Dideli, trikampio formos medžio lapai ir storas vainikas suteikia pavėsį ir prieglobstį įvairiems gyvūnams, todėl jis yra svarbi gamtos ekosistemų dalis.

Morfologija

Didžioji tuopa – iki 45m aukščio užaugantis medis.

Laja plati, skėstomis šakomis, kartais glausta. Kamieno žievė būna giliai suaižėjusi. Jaunų ūglių žievė rausvos ar gelsvos spalvos.

Lapų forma, priklausomai kurioje vietoje jie auga, skiriasi. Augantys ant vešlesnių ūglių būna trikampiškos formos, o vešintys ant trumpų šakelių primena rombo formą. Jaunų lapų pakraščiuose auga smulkios blakstienėlės. Lapo lakštas odiškas, blizgantis. Lapkotis plonas, plaukuotas.

Žiedai dvinamiai, susitelkia žirginiuose. Dažniausiai žydi besiskleidžiant lapams arba anksčiau. Žiedai apdulkinami vėjo. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žirginiai iki 20 cm ilgio.

Vaisius – dėžutė su daug smulkių sėklų. Jos su skristukais, dėl to išnešiojamos vėjo. Greitai tampa nedaigios.

Dauginasi sėklomis, gyvašakėmis.

Paplitimas

Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje natūraliai neauga, introdukuota. Auginama kai kuriuose parkuose.

Identifikacija

Genties rūšys savaime kryžminasi dėl to kai kuriais atvejais sudėtinga identifikuoti tikslią rūšį. Rūšys daugiausia skiriamos pagal lapų morfologiją.

Dažniau painiojama su juodaja tuopa, nuo jos skiriasi blakstienėlėmis lapo pakraščiuose.

Literatūroje minimos didžiosios tuopos smulkiosios rūšys.

Kiti faktai

Rūšis atspari šalnoms, gerai auga, naudota celiuliozei gaminti.