Augalai

Didžioji tuopa

didžioji tuopa

Morfologija

Didžioji tuopa – iki 45m aukščio užaugantis medis.

medis didžioji tuopaLaja plati, skėstomis šakomis, kartais glausta. Kamieno žievė būna giliai suaižėjusi. Jaunų ūglių žievė rausvos ar gelsvos spalvos.

Lapų forma, priklausomai kurioje vietoje jie auga, skiriasi. Augantys ant vešlesnių ūglių būna trikampiškos formos, o vešintys ant trumpų šakelių primena rombo formą. Jaunų lapų pakraščiuose auga smulkios blakstienėlės. Lapo lakštas odiškas, blizgantis. Lapkotis plonas, plaukuotas.

Žiedai dvinamiai, susitelkia žirginiuose. Dažniausiai žydi besiskleidžiant lapams arba anksčiau. Žiedai apdulkinami vėjo. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žirginiai iki 20 cm ilgio.

Vaisius – dėžutė su daug smulkių sėklų. Jos su skristukais, dėl to išnešiojamos vėjo. Greitai tampa nedaigios.

Dauginasi sėklomis, gyvašakėmis.

Paplitimas

Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje natūraliai neauga, introdukuota. Auginama kai kuriuose parkuose.

Identifikacija

Genties rūšys savaime kryžminasi dėl to kai kuriais atvejais sudėtinga identifikuoti tikslią rūšį. Rūšys daugiausia skiriamos pagal lapų morfologiją.

Dažniau painiojama su juodaja tuopa, nuo jos skiriasi blakstienėlėmis lapo pakraščiuose.

Literatūroje minimos didžiosios tuopos smulkiosios rūšys.

Kiti faktai

Rūšis atspari šalnoms, gerai auga, naudota celiuliozei gaminti.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama