Dioskorėja

Dioskorėjų genčiai priklauso apie 600 rūšių augalų, kurių dauguma paplitę viso pasaulio tropikuose ir tik keletas auga vidutinio klimato juostoje. Daugiausia dioskorėjų auga Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje, 3 rūšys – Vakarų ir Centrinėje Europoje. Tai įspūdingos žolinės arba sumedėjusios (tropikuose) lianos su šakniastiebiais arba šakniagumbiais. Moteriški žiedeliai pavieniai, vyriški sutelkti po 1-7 į šluotelės, skėčio ar varpos formos žiedynus. Vaisius – trisparnė dėžutė su trimis lizdeliais, kurie susprogsta kai sėklos prinoksta. Sėklos plokščios, su 1 arba 2 sparneliais. Užaugina orinius nevalgomus gumbelius. Dauguma dioskorėjų yra nuodingos, išskyrus jų šakniastiebius ir požeminius gumbus.

Pas mus galima auginti kaip vienmečius augalus arba kasmet rudenį iškasti šakniastiebius (arba gumbus) ir per žiemą laikyti rūsyje. Dioskorėjos auga greitai ir labai tinka neišvaizdžioms sodo vietoms paslėpti. Afrikoje ir Pietryčių Azijoje jas labai vertina dėl krakmolingų šakniastiebių – juos kepa, verda, džiovina ir valgo kasdien, kaip mes bulves.Tropinėse ir subtropinėse šalyse kai kurių rūšių dioskorėjos auginamos pramoniniu būdu ir yra vienas iš svarbiausių maisto produktų. Laukinės dioskorėjos preparatai labai vertinami ir naudojami medicinoje.

Sparnuotosios dioskorėjos (Dioscorea alata L.) natūraliai auga ir specialiai kaip daržovės auginamos Azijoje. Lapai kiaušinio formos, su smailia viršūnėle ir aiškia vidurine gysla. Užaugina nedidelius orinius nevalgomus gumbelius. Maistui naudojami požeminiai gumbai gimtinėje užauga iki 2 m ilgio. Pas mus nežiemoja, dera prastai, žiemai reikia pernešti į patalpą.

Kai kurios dioskorėjos – batatinės, gumbinės, sparnuotosios ir japoninės neblogai auga ir vidutinio klimato šalyse. Didžiausią derlių užaugina batatinės ir japoninės dioskorėjos. Šios dvi rūšys labai panašios, bet japoninės dioskorėjos šaknys auga giliau, ir jų derlius mažesnis.

Batatinės dioskorejos (Dioscorea batatas Decne.) nuo seno auginamos maistui Japonijoje ir Kinijoje. Žiemai gumbai pernešami į patalpą. Jie net 60-100 cm ilgio, auga giliai po žeme. Stiebas užauga iki 9 m ilgio, purpurinio atspalvio. Lapų pažastyse užaugina apvalius orinius gumbelius. Lapai širdies formos prie pamato, paskui smailėjantys (beveik trikampiai), iš šonų karpyti.

Dioskorėjos geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, lengvoje ir giliai įdirbtoje žemėje. Jeigu dirva labai sunki, reikia iškasti beveik metro gylio duobes ir pripilti jas komposto, nes šakniastiebiai auga 0.5-0.7 m gyliu. Molyje šaknys taip įsitvirtina, kad jų neįmanoma iškasti nesužeidus. Dioskorėjos auga greitai ir labai vešliai, joms reikia tvirtų ir aukštų (iki 2 m) atramų. Rudenį ant stiebų susiformuoja oriniai gumbai, kurie atrodo egzotiškai, bet yra nevalgomi.

Batatinėms ir japoninėms dioskorėjoms nereikia daug šilumos, jų gumbus į lysvę galima sodinti balandžio viduryje ar pabaigoje, nelygu oras. Šiltą snieguotą žiemą žemėje likę gumbai ar jų dalys peržiemoja ir pavasarį atželia. Dioskorėjos palyginti atsparios sausrai, bet laistomos užaugina gausesnį derlių, būna vešlesnės.

Japoninės ir batatinės dioskorėjos žydi vasaros pradžioje gelsvais arba balsvais žiedeliais. Tai skirtalyčiai augalai, sėklas užmezga tik tuomet, jeigu šalia auga vyriški ir moteriški augalai, todėl paprasčiau dauginti vegetatyviai – kero dalimis, šakniastiebiais, oriniais gumbais. Oriniai gumbai renkami, kai nubyra nuo augalo. Jie laikomi plastikiniame maišelyje, kad neperdžiūtų. Puikiai išsilaiko tiek šaldytuve, tiek šiltame kambaryje. Pavasarį dažniausiai patys sudygsta.
Kai dioskorėjų stiebai ir lapai pradeda džiūti, galima kasti šaknis. Jos labai trapios, todėl kasama atsargiai. Gumbai ruošiami ir valgomi kaip bulvės – kepami, verdami.