Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) – daugiametis sporinis žolinis augalas, šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, įsiskverbia į žemę net iki 1 m gylio. Anksti pavasarį išaugantys sporifikuojantys stiebai sultingi, šviesiai rudi arba rausvi, 15-25 cm aukščio.

Jų viršūnėse susidaro sporų turinčios varpučių pavidalo sporangės. Pavasariniai (sporifikuojantys) stiebai greitai miršta ir išauga vasari­niai (vegetatyviniai). Jie žali, nariuoti, tuščiaviduriai, šiurkštūs. Iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios šakutės. Lapai redukuoti, stiebą gaubian­čios makšties pavidalo. Labai svarbu nuo vaistinio asiūklio atskirti kitų rūšių asiūklius, nes yra ir nuodingų. Nuodingą pelkinį asiūklį galima atskirti pagal sporanges ant vegetatyvinių stiebų viršūnių (dirvinio asiūklio vegetatyviniai stiebai neturi sporangių).

Gėlė paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. Auga nederlingose dir­vose, pievose, dykvietėse, laukuose, kartais miškuose.

Vaistinė žaliava – vegetatyviniai stiebai. Jie pjaunami prie pat žemės visą vasarą. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdina­moje patalpoje. Išdžiovinta žolė turi būti pilkai žalia, bekvapė, silpnai rūgštaus skonio.

Dirvinio asiūklio žolės nuoviras ir skystas ekstraktas vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimu, audinių pabrinkimui mažinti, jei tai susiję su širdies veiklos nepakankamumu. Gerai juos gerti sergant pleuritu, kai yra daug eksudano. Nuovirą reikia virti taip, kad vaistažolių ir vandens santykis būtų t: 10. Susmulkinta asiūklio žolė užpilama kambario temperatūros vandeniu ir lėtai virinama 30 min. Palaukia­ma 10 min., nuoviras nukošiamas. Geriama po 80-100 ml 3 kartus per dieną po valgio.

Tinka nuoviras gimdos bei hemorojiniam kraujavimui stabdyti.

Liaudies medicinoje kartais vartojamas šiurkštusis asiūklis – Equisetum hiemale L. ir miškinis asiūklis – Equisetum silvaticum L.

Šiurkščiojo asiūklo sporifikuojantieji ir vegetatyviniai stiebai vienodi, žali, išauga tuo pačiu metu, žiemojantieji, iki 6 mm diametro, nešakoti arba šakoti tik pamatinėje dalyje. Makštys iki 15 mm ilgio, glaudžiai prie stiebo prigludusios, jų pagrindas balsvas, viršūnė juosvai ruda arba juoda. Auga smėlinėse, žvyrinėse dirvose, pušynuose, viržynuose, šlaituose. Paplitęs visoje Lietuvoje mažomis grupėmis.

Miškinio asiūklio vegetatyviniai ir sporifikuojantieji stiebai išauga tuo pačiu laiku – pavasarį. Pastarieji, išbarstę sporas, pažaliuoja ir išsišakoja. Jų makštys per vidurį išsipūtusios, vamzdiškos, iki 25 mm ilgio (su danteliais). Vegetatyviniai stiebai menturiškai šakoti, su 10-18 briaunelių, makštys iki 15 mm ilgio, viršūnėje rausvai rudos, odiškos; danteliai po 3-4 susijungę į lancetiškas, bukas skiautes. Šakos ilgos, pakartotinai išsišakojusios, žemyn nusvirusios.

Dirvinio asiūklio žolėje yra 5% saponino ekvizetonino, alkaloidų: ekvizetino, nikotino, dimetilsulfono; flavonoidų: ekvizetrino, izokvercitrino ir 5-gliuzidliuteolino; 278 mg% vitamino C, 4,7 mg% karotino; obuolių, akonito ir oksalo rūgščių; apie 16% baltymų, iki 3,5% riebalų, rauginių, karčiųjų medžiagų, dervų ir iki 17% mineralinių medžiagų, kurių pagrindinę dalį sudaro silicis. Dirvinio asiūklio preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, jais gydomi šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimai. Asiūklio arbata vartojama širdies ligoms, reumatui, tuberkuliozei, kepenų ligoms, pleuritui gydyti, kraujavimui (gimdos, hemorojaus mazgų) sulaikyti.

Skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojamas šlapimtakių, šlapimo pūslės ligoms, taip pat ir akmenligei, gydyti. Asiūklio antpilas valo organizmą. Išoriškai vartojamas odos ligoms ir įsisenėjusioms žaizdoms gydyti. Vartojamas nuo plaukų slinkimo. Jaunas sporines varputes ir šakniastiebių gumbelius liaudis kartais vartoja maistui.

Vaistų, pagamintų iš asiūklio, negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis (nefritu, nefroze), nes jie dirgina šį organą ir komplikuoja ligos gydymą.

Ant dirvinio asiūklio šakniastiebių susidarantys gumbeliai tinka maistui. Norvegijos provincijose tai didelis vaikų skanėstas. Skoniu jie primena riešu­tus.

Liaudies medicinoje asiūklį vartoja nuo reumato, akmenligės, hemorojaus.

Asiūklio preparatus galima vartoti tik gydytojui leidus.