Kartas nuo karto sulaukiu klausimų apie fikusų auginimą lietuvoje. Žmonės domisi ar tai įmanoma ir kaip šis egzotiškas medis iškenčia lietuviškas žiemas. Pripažinsiu, jog sodindamas fikuso sėklas ir pats nebuvau užtikrintas dėl galutinio rezultato, tačiau dabar praėjus keletui metų galiu pasidalinti savo patirtimi.
Figos medis (Ficus carica L.) mano namuose atsirado beveik atsitiktinai, kadangi užauginau jį iš sėklų, kurias išėmiau iš “IKI” pirktos žalios figos. Du metus auginau vazone. Vasarą vazoną su figmedžiu išnešdavau į lauką, o žiemą laikiau rūsyje, bet augo prastai, buvo vieno stiebo ir gal 10 cm aukščio.
Vieną pavasarį pasodinau prie namo pietinės pusės, atviros terasos (apačioje yra garažas). Per žiemą žemė gali įšąlti tik iš trijų pusių. Vasarą nuo ryto iki vakaro figmedį kepina saulė, bet žiemą pučia pietvakarių vėjai su pūgomis.
Žiemai figmedį dengiu eglišakėmis ir kokiu nors audeklu (praeitą žiemą – plastikinio pluošto maišu). Kadangi šalia terasa, kuri žiemą valoma, figa būna užversta sniegu. Kaip teko įsitikinti, žemė vis tiek įšąla, bet šaltis prie augalo neturėtų siekti daugiau kaip -10°C. Teko skaityti literatūroje, kad šis skiautetalapis figmedis (dar žinomas kaip fikusas) gali iškenteti iki -15°C. Pirmaisiais metais, po atšiaurios žiemos, išaugo 4 šakos iš apatinės kamieno dalies (beveik iš žemės), krūmas buvo apie 30 cm aukščio.
Šį pavasarį ruošėsi sprogti beveik visi pumpurai, išskyrus keletą viršūninių, bet kelios šaltos naktys, ir liko tik po keletą sveikų (kiekvienoje šakelėje) šoninių pumpurų. Vėliau augalas išleido daug naujų šakelių (turbūt iš miegančiųjų pumpurų) ir šiuo metu krūmas turi daugiau kaip 10 šakų, liepos gale siekė 70 cm aukščio, o rugpjūčio antroje pusėje vėl pradėjo augti – išstypo dar apie 10-15 cm, matyt augimą paskatino drėgni ir karšti orai. Todėl drąsiai sakau, jog figmedis lietuvoje ne svajonė, o tikra patirtimi paremta realybė.
Figų vaisiai
Yra daugybė figų veislių, kurių kiekviena pasižymi savitu skoniu, dydžiu ir spalva.
Priklausomai nuo veislės, figų vaisiai gali būti žali, geltoni, violetiniai arba beveik juodi.
Figos vaisius yra saldaus, medų primenančio skonio ir švelnios bei traškios tekstūros.
Skirtingų veislių skonis gali skirtis, kai kurių veislių skonis gali būti sodresnis arba saldesnis.
Figos yra geras maistinių skaidulų, vitaminų (pvz., vitamino A, B grupės vitaminų ir vitamino K) ir mineralų (įskaitant kalį, magnį, cinką ir varį) šaltinis.
Figose yra palyginti daug natūralių cukrų, todėl jos suteikia energijos. Figos valgomos šviežios, vienos arba su salotomis, desertais ar sūriu. Džiovintos figos taip pat populiarios ir pasižymi koncentruotu saldumu. Jos dažniausiai naudojamos kepant, ruošiant maistą ir kaip užkandis.
Ačiū, nuostabus Jūsų atliktas darbas, kiek naudingos, brangios informacijos ačiū, ačiū.