Fikusai – šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalai. Gentyje yra ir vaisius vedančių augalų, bet dauguma dekoratyvūs, tinka auginti parkuose, botanikos soduose, oranžerijose, žiemos soduose ir kambariuose. Tai drėgnų tropinių miškų augalai. Bengaliniams, Benjamino, stambialapiams, lyralapiams, deltiškiesiems ir didžialapiams fikusams visus metus reikia 15-20°C šilumos. Smulkieji fikusai dar lepesni.
Fikusų auginimas ir priežiūra
Didelius augalus vasarą galima išnešti į lauką ir laikyti pavėsyje. Saulė juos nudegina. Šliaužiantiems ir laipiojantiems fikusams reikia dalinės paunksnės. Margalapiai fikusai tamsiame kambaryje pažaliuoja.
Dauguma fikusų laistomi saikingai, kad žemė tarp laistymų išdžiūtų per 2 cm. Retkarčiais juos reikia nupurkšti. Daugiau vandens reikia augalams dideliais lapais, taip pat augantiems labai šiltame arba sausame kambaryje. Žiemą fikusai ilsisi, todėl laistomi retai.
Tręšiama kas savaitę, nuo pavasario iki rudens, lapinėms gėlėms skirtomis kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Fikusai genimi vasario-kovo mėn. Išpjaunamos senos, išplikusios šakos, nudžiūvusios viršūnės. Jauni augalai persodinami kas 1-2, senesni – kas 2-3 metai į vidutiniškai sunkią žemę. Jeigu fikusai labai dideli ir persodinti neįmanoma, reikia bent jau pakeisti viršutinį žemės sluoksnį vazone.
Geroje žemėje pasodintus fikusus lengviau prižiūrėti. Jiems tinka velėninės, lapinės žemės, komposto ir smėlio (1:1:1:1) mišinys, taip pat pirktiniai, kambarinėms gėlėms skirti sunkesnės žemės kompostai.
Pavasarį fikusus nesunku padauginti auginiais. Ūgliais su 3-4 lapais nupjaunami įstrižai. Iš žaizdos išsiskyrusios sultys nuvalomos sugeriamuoju popieriumi, šakelės pamerkiamos į vandenį arba sukaišomos į drėgnas samanas ar perlitą. Jautriems žmonėms fikusų “pienas” gali sukelti alergiją, todėl stenkitės, kad jo neužtikštų ant odos. Auginiai geriausiai įsišaknija 22-25°C šilumoje. Po 3 savaičių, kai susiformuoja šaknys, persodinami į 9 cm skersmens vazonėlius ir saugomi nuo tiesioginės saulės. Tokiu būdu galima dauginti benjamino, deltiškuosius ir binendikio fikusus.
Labiausiai paplitę įvairių formų stambialapiai fikusai. Jie dauginami gyvašakėmis, kurios nupjaunamos nuo pagrindinio augalo. Gyvašakė – tai ūglio viršūnė arba stiebo gabalėlis su vienu lapu. Šio augalo lapai stambūs, juos reikia susukti į tūtelę ir surišti. Ūgliai sukaišiojami tiesiai į perlitą arba smėlį su durpėmis (1:2). Po 3-4 savaičių įsišakniję ūgeliai persodinami į nedidelius vazonėlius. Geriausiai jie auga 22-26°C šilumoje. Rekomenduojama nupjauti viršūnes, kad formuotųsi gražūs ir tankūs krūmeliai.
Smulkiuosius fikusus nesunku padauginti atlankomis. Jų šakelės prilenkiamos prie žemės ir prismeigiamos. Atlankos atskiriamos, kai priauga šaknų. Šaknys auga iš bamblių, kai jie liečiasi su drėgna žeme.
Lyralapis fikusas (Ficus lyrata Warb.) lepūs, jų lapai dideli, iki 50 cm ilgio, vaškuoti, lyros formos. Auga sparčiai. Tai labai gražus augalas.
Deltiškasis fikusas (Ficus deltoidea Jack.) žemaūgiai. Vaisiai žirnio didumo, nuodingi. Galima auginti kaip bonsai medelius.
Benjamino fikusas (Ficus benjamina L.) – tankiomis, svyrančiomis ir plonomis šakomis. Kambariuose užauga iki 2,5 m aukščio. Lapai žali arba margi, įvairaus dydžio. Sukurta daug įvairių veislių ir formų benjamino fikusų. Juos galima įvairiai genėti, formuoti ir auginti kaip bonsai medelius.
Skiautėtalapiai fikusai arba figmedžiai (Ficus carica L.) žiemą numeta lapus. Vasarą užsimezgę žali vaisiai žiemoja ant plikų šakų ir baigia nokti kitais metais. Šie vaisiai vadinami figomis.
Stambialapis fikusas (Ficus elastica Roxb.) labiausiai paplitę iš šilkmedinių šeimai priskiriamų augalų. Jų gyslomis teka pieno skystis, kuriame yra net 17,3 % kaučiuko. Natūraliai šie fikusai auga drėgnuose tropikų miškuose, tai 20-25 (40) m aukščio medžiai su orinėmis šaknimis
Smulkusis fikusas ( Ficus pumila L.) – besidriekiantys krūmeliai su labai plonais ir kietais ūgliais. Kimbiomis šaknimis lipa sienomis, stiklu ir kitų medžių šakomis, lengvai išsikeroja. Šiam augalui nepatinka saulėtos palangės, jį reikia gausiai laistyti, nes mėgsta drėgmę. Margalapiai gražesni už paprastus.
Fikusų kenkėjai
Lapai džiūva ir krinta, kai laistoma šaltu vandeniu, per sausas oras arba kepina tiesioginė saulė. Fikusus geriausia laistyti kambario temperatūros vandeniu. Jeigu kambaryje vėsiau negu 15°C, laistykite saikingai. Nelaikykite labai sausose patalpose arba kasdien purkškite.
Lapų nekrozei būdingos stambios (1-2 cm), kampuotos, raudonai rudos dėmės lapų apačioje. Margalapiams fikusams džiūva lapų pakraščiai. Kad nesirgtų nekrozėmis, fikusus reikia tinkamai tręšti.
Dėmėtligę atskirsite iš stambių, įdubusių dėmių su smulkiais šviesiais vaisiakūniais viduryje. Dažniausiai dėmėti būna lapų pakraščiai. Liga užpuola, kai staiga atvėsta. Perneškite fikusus į šiltą kambarį, išskinkite dėmėtus lapus ir nupurkškite fungicidais.
Jeigu ant lapų pasirodo smulkios balzganos dėmelės, jie papilkėja, vėliau pagelsta ir nukrenta, o iš apačios matyti pilkšvas gležnas voratinkliukas, fikusus užpuolė paprastoji voratinklinė erkė. Erkes naikinkite specialiais aerozoliais (akaricidais). Augalus dažniau nuplaukite vandeniu, nupurkškite.
Šiltadaržiniai tripsai lapus išmargina gelsvomis dėmelėmis. Pakenktos vietos šiurkščios, daug lipnių kenkėjų išmatų. Tripsus naikinkite specialiais aerozoliais, augalus dažniau nuplaukite.
Rusvuosius skydamarius atpažinsite iš apvalių rusvų skydelių lapų gyslų kampuose ir pagrindinių gyslų pakraščiuose. Lapai gelsta, jie aplipę išmatomis. Skydamarius reikia nuvalyti, augalą nuplauti stipriu muilo tirpalu ir nuskalauti švariu vandeniu. Skydamariai naikinami specialiais insekticidiniais aerozoliais.
Teksto komentarai