Kambarinė gėlė Fitonija (Fittonia Coem.) – akantinių (Acanthaceae) šeimos augalas. XIX amžiuje ši gentis pavadinta seserų botanikių Elizabetos ir Mari Fiton vardu. Genčiai priklauso 2 rūšių daugiamečiai žoliniai augalai, paplitę atogrąžų drėgnuose miškuose (Peru, Bolivija, Kolumbija).
Dažniausia auginama Veršafelto fitonija (Fittonia verschaffeltii). Tai daugiametis, žemaūgis žolinis augalas svyrančiais stiebais. Stiebo bambiai pasiekę žemę įsišaknija, todėl fitonija tik 10 cm aukščio. Stiebai gausiai šakoti ir tankiai apaugę lapais. Be to, jaunus stiebus dengia sidabriniai, senesnius – žalsvi plaukeliai. Lapai apie 10 cm ilgio, jie ovalūs, lygiakraščiai, tamsiai žali arba purpuriniai, gausiai išvagoti ryškiomis, tamsiai raudonomis gyslomis. Žiedai maži, geltoni, sutelkti į viršūninius varpo formos žiedynus. Kiekvieną žiedelį iš apačios dengia stambi pažiedė. Geriausia Veršafelto fitonijas auginti florariume (terariume) ar specialiame šiltnamėlyje.
Kambaryje geriau jaučiasi fitonijų kultivarai. Jų lapai mažesni už rūšinių augalų lapus, tik 2.5-3 cm ilgio.
• Fittonia ‘Argyroneura‘ – lapai žali, o gyslos baltos.
• Fittonia ‘Janita‘, ‘Pearcei‘ – lapai žali, gyslos ir lapkočiai rausvi.
• Fittonia ‘Minima‘, ‘Nana‘ – lapai maži, žali su baltomis gyslomis.
Rečiau auginama didžioji fitonija (Fittonia gigantea). Ji užauga iki 60 cm aukščio su tiesiais arba truputį svyrančiais, stipriai išsišakojusiais, violetiniai raudonais ir pūkuotais stiebais. Lapai plačiai elipsiški arba beveik širdiški, iki 16 cm ilgio ir 8-10 cm pločio, tamsiai žali su raudonomis gyslomis. Žiedai šviesiai raudoni su rudai geltonomis dėmėmis, kurios išsidėsčiusios apatinėje vainikėlio lūpoje. Geriausia auginti florariume (terariume) ar specialiame šiltnamėlyje.
Fitonijos geriausiai auga pavėsyje, saulėtoje vietoje skursta. Mėgsta labai drėgną orą, todėl auginant ant palangės būtina labai dažnai purkšti augalą drungnu vandeniu. Galima jį pastatyti į padėklą su gražiais akmenukais ir įpilti vandens, kad nesiektų vazono dugno. Fitonijos šilumamėgės, be to, nepakenčia temperatūros svyravimų. Žiemą laikoma ne mažiau negu 16-18°C šilumoje. Tinkamiausia temperatūra visus metus – 20-25°C. Laistoma minkštu ir drungnu vandeniu, vasarą gausiai (padėkle vandens nepalikti), o žiemą – saikingai. Pavasarį, vasarą ir rudenį tręšiama kas 2 savaitės silpnu trąšų tirpalu.
Vasarą fitonijų į lauką išnešti neverta, nes augalas nepakenčia nei vėjo, nei skersvėjų, o juo labiau dienos ir nakties temperatūrų kaitos – greitai pradeda mesti lapus.
Persodinama retai, kai šaknys nebetelpa vazone – paprastai kas 2-3 metai, nes pasidaro negražios. Šaknys auga paviršiuje, todėl geriausia sodinti į negilius, bet plačius vazonus. Būtinas geras drenažas. Fitonijoms tinka kalkingas (pH 7) lapinės, durpinės, kompostinės žemės ir smėlio (2:1:1:0.5) mišinys. Kad fitonijos būtų gražios ir tankios, į vieną vazoną sodinama keletas jaunų augalų. Viršūnes reikia dažnai skabyti, kad augalas išsišakotų. Senų augalų stiebai apačioje nuplinka. Juos trumpai nukirpus užauga daug jaunų ūglių.
Dauginama pavasarį arba vasarą viršūniniais auginiais, kurie pjaunami su 3-4 poromis lapų. Apatiniai 2 lapai nupjaunami, o kiti 2 patrumpinami ir sodinama į mažus žemus vazonėlius. Užklojama polietileno plėvele ir laikoma 22°C šilumoje. Galima iš karto sodinti po 3-5 auginius. Paaugę jie kartu persodinami į didesnius ir platesnius vazonus.
Fitonijos gali sunykti, kai žemė vazone perdžiūva. Tokiu atveju reikia pamerkti visą vazoną su augalu į vandenį ir palaikyti 10-15 min, paskui išgenėti nudžiūvusius stiebus. Pasitaiko, kad augalas atsigauna ir išleidžia naujus ūglius. Perlaistytų fitonijų lapai išblunka, nukrinta, o stiebai supūva. Jeigu nuolat trūksta drėgmės, augalas per retai laistomas – lapai vysta ir raukšlėjasi. Fitonijos labai jautriai reaguoja į šaltį ir skersvėjus – lapai iš pradžių nuvysta, o vėliau nukrenta. Kenkėjai jų beveik nepuola. Kartais ant jaunų lapų atsiranda amarai. Jeigu jų nedaug, galima nuplauti tekančiu vandeniu, o jei prisiveisė daug, naudojami insekticidai. Fitonijos neblogai auga šviesiame vonios kambaryje.
Teksto komentarai