Galvainis

Šlaitinis galvainis (Poterium sanguisorba L.) auga vidurinėje Šiaurės pusrutulio zonoje, atvirose sausose vietose, pievose ir pakelėse kaip piktžolė. O Anglijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje galvainiai auginami kaip vertingi pašariniai augalai, žolė naudojama liaudies medicinoje.

Tai daugiametis žolinis augalas iki 30-60 cm aukščio. Šakniastiebis galingas, sumedėjęs. Stiebas cilindro formos, viršūnėje šakotas. Lapai plunksniški, lapkočiai trumpi. Žiedai tamsūs, smulkūs, susitelkę į rutulio formos žiedynus. Vaisiai keturbriauniai, gelsvai pilki lukštavaisiai. 1000 sėklų svoris – 3-4 g.

Žydi gegužės – birželio mėn., vaisiai prinoksta rugpjūtį. Dauginasi sėklomis. Vaistinei žaliavai galvainiai pjaunami, kai žydi, per vasarą – 2-3 kartus. Žolė džiovinama pavėsyje ir laikoma maišuose gerai vėdinamoje patalpoje.

Galvainiuose yra apie 12 proc. proteinų, 4 proc. – riebalų, 24 proc. – ląstelienos. Lapuose yra vitamino C (261 mg). Šakniastiebis ir šaknys turi sutraukiančių, kraujavimą stabdančių, priešuždegiminių ir baktericidinių savybių. Šlaitinio galvinio nuoviras ar skystas ekstraktas vartojamas, kai sergama skrandžio, žarnyno ligomis, gingivitu ir stomatitu, kraujuoja iš virškinimo trakto. Liaudies medicinoje nuoviru malšinamas galvos skausmas, gydoma angina, plaučių tuberkuliozė, sutrikęs virškinimas, odos žaizdos.

Jauni šlaitinio galvainio lapai naudojami konservų pramonėje ir maisto koncentratams gaminti.
Augalo lapais aromatizuojmos mišrainės, sriubos, pomidorų, kiaušinių ir žuvies patiekalai, gėrimai, kokteilius. Užpilant šlaitinį galvainį, gaminamas aromatizuotas actas. Virtos augalo šaknys – puikus garnyrai mėsos patiekalams. Mongolijoje šaknys ir lapai plikinami ir geriami kaip arbata.