Augalas Gaurė arba Liguliarija (Ligularia) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas.
Gentyje apie 150 rūšių. Natūraliai auga Europoje, Azijoje, Afrikoje. Pačios įdomiausios kilusios iš Rusijos Tolimųjų Rytų, Kinijos, Japonijos.
Augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio ligula (liežuvis) mažybinės formos ligularia – liežuvėlis. Liežuviški žiedeliai, palyginti su visu augalu – maži, kaip danteliai. Anksčiau lietuviškai šis augalas buvo vadinamas gaure, o dabar vėl – liguliarija.
Tai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Stiebai statūs, iki 150 cm (kai kurios rūšys ir aukštesnės). Lapai stambūs. Žiedai – graižai, žiedynai – šluotelės, varpos ar plokščios kekės. Liguliarijos medingos, gausiai lankomos bičių, drugelių.
Sodinti į pusiau pavėsingą vietą, derlingą, lengvą žemę. Gali augti prie tvenkinių. Sausros metu lieti, nes jautri vandens trūkumui.
Dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos rudenį arba pavasarį į inspektą ar daigyną. Kartais pasisėja pačios. Sėjinukai pražysta po 2-3 metų. Kerai dalijami pavasarį arba rudenį, rugsėjo mėn.
Pševalskio gaurė (Ligularia przewalskii) – mus pasiekė iš Šiaurinės Kinijos ir Mongolijos, stačiais, plaštakiškai giliai karpytais lapais, į rykštelę sutelktais smulkiais geltonais žiedais, iki 1.90 m aukščio.
Žydi birželio – liepos mėnesiais.
Žiemas ištveria nepridengta.
Dantytoji liguliarija (Ligularia dentata) kilusi iš Kinijos ir Japonijos, lapai dideli, banguotais kraštais, apvalinti, širdiški.
Žiedynai oranžiniai geltoni, panašūs į skėčius. Žydi antroje vasaros pusėje.
Žiemą truputį mažiau ištverminga nei Pševalskio liguliarija. Šiaip peržiemoja nepridengta, bet kai labai dideli speigai, o sniego mažai – gali pašalti.
Teksto komentarai