Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula (Cornus mas L) – sedulinių (Cornaceae) šeimos daugiametis krūmas ar tarp krūmo ir medžio. Kilęs iš pietų Europos.

Užauga iki 3 – 4 m aukščio. Lapai kiaušiniški.

Žiedai kuokštuose, smulkūs, ryškiai geltoni. Žydi anksti pavasarį, dar nepasirodžius lapams, anksčiau nei forsitija.

Žiedai gausiai lankomi bičių. Žiedus keičia vaisiai – uogos. Jos saldžiarūgštės, kaip vyšnios ar granato vaisius, su pailgu kauliuku. Sultingos, tik turinčios pikantišką skonį.

Valgomos sedulos uogos sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Vaisiuose daug vitamino C, tad žadina apetitą. Daug gliukozės, fruktozės.

Rekomenduojama valgyti uogas – persišaldžius, sergant mažakraujyste, gydomos skrandžio ar žarnyno ligos.

Vaisiai valgomi švieži, džiovinti, šaldyti, daromi džemai, kompotai, sūdomos. Daromi vynai, užpiltinės, trauktinės.

Homeopatijoje naudojama ne tik vaisiai, bet ir žievė, lapai, žiedai. Sodinti saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje.

Žemę parinkti laidžią vandeniui. Reikia tokios, kuri neužmirktų ir neišdžiūtų pilnai. Priemolis tinkama, nes drėgmę sulaiko.

Sodinti anksti pavasarį arba spalio mėnesį. Sedulų šaknys trapios, todėl jas kasti reikia atsargiai. Stengtis, kad kuo mažiau nukristų žemių nuo šaknų. Jų šaknys paviršinės, tad greitai netenka drėgmės.

Sedulos yra kryžmadulkiai, todėl rekomenduojama auginti kelias, kad derlius būtų gausesnis. Karštomis vasaromis reikia palaistyti, nes mažėja vaisių sultingumas.

Sedulos pakenčia genėjimą, tad pradėti formuoti galima kai pasiekia 50 cm aukštį. Specialaus genėjimo nereikia. Galima nukirpti viršūnėles, kai pasiekia norimą mums aukštį, kad neleisti augti aukštesniai. Taip pat iškirpti susipynusias šakas ar nuo žemės išaugusias.

Dauginti atžalomis, auginiais, sėklomis. Žiemoja nedengta. Šalčiams, sausrai atspari. Nuo ilgesnės sausros tik uogos nukenčia.