Augalai

Gervuogės krūmas

Gervuogės krūmas

Gervuogės krūmas (Rubus fruticosus) – priskiriamos erškėtinių (Rosaceae) šeimai.

Augalai plačiai žinomi ir paplitę visuose žemynuose.

Esama su dygliais ir be dyglių. Nuo dygliuotų tikriausiai esame visi nukentėję, tekę patirti įbrėžimus, kurie ilgokai primena susidūrimą su šiais augalais.

Užaugti gali virš 2 m. Stiebai stori, dygliuoti. Bedyglių tik stori.

Lapai pirštiški su 3 – 5 lapeliais. Žiedai balti, 2 – 3 cm skersmens, gausiai lankomi bičių, kitų vabzdžių. Žydi gegužės mėn.

Vėliau, žiedams nukritus, formuojasi, auga ir didėja uoga. Ji iš žalios tampa tamsi mėlyna, gal net artima juodai.

Nuskynus derlių derėjusias šakas reikia išpjauti. Kitąmet derės ant kitų. Sodinti saulėtoje, šviesioje vietoje, kuri apsaugota nuo vėjų.

Suaugę gervuogės augalai pasidaugina patys – šalia savęs išaugina naują augalą (plinta šaknimis). Kartais geriau riboti jų plitimą įrėminant kažkokiame plote. Padauginti galima atlankomis ir žaliaisiais auginiais.

Pirmais metais gervuogės išleidžia ūglius, o antraisiais dera. Patogiau prižiūrėti kai yra šalia atramų. Rudenį reikia nuimti nuo jų. Taip bus lengviau uždengti, nes bus galima palenkti, jei neišeis paguldyti ant žemės. Pamulčiuoti taip pat reikia.

Jos pakankamai ištvermingos, derlingos ir nepuola jų kenkėjai.

Gervuogės
Gervuogės uogos
Sodo Gervuogės
Gervuogių uogos

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama