Grakščioji Kalvorė arba tiesiog Eševerija (Echeveria) – storalapių (Crassulaceae) šeimos daugiametės skrotelinės gėlės, kilusios daugiausiai iš Meksikos. Per 150 rūšių eševerijų paplitusios nuo JAV pietų iki Argentinos. Jos pavadintos meksikiečio dailininko A. Eševerio vardu, kuris XIX a. viduryje iliustravo knygą “Meksikos flora”. Kartu su storalapiais jos labai populiarios Didžiojoje Britanijoje, kur sodinamos į stilizuotus metalo ar akmens vazonėlius. Eševerijomis vazonėliuose vasarą puošiami gėlynai, lauko baldai, jos pakeičia šilropes.
Kalvorių lapai sutelkti į skrotelę, stori, vaškuoti, dažniausiai mėsingi, kastuviški arba atvirkščiai kastuviški, melsvi, pilkšvi, žali arba sidabriniai su įvairiais atspalviais, kai kurie lyg miltuoti. Skrotelės auga ant žemės arba ant trumpo storo stiebo.
Agavalapė eševerija (Echeveria agavoides Lem.) labiausiai paplitusi kalvorė tarp kambarinių augalų mylėtojų. Tai daugiamečiai 30 cm aukščio augalai. Lapai kiaušinio formos, nusmailėję, stori, šviesiai salotiniai su rudais galiukais, senų augalų — raudoni. Žiedeliai rausvi.
Melsvoji eševerija (Echeveria glauca hort.) skrotelės vos 6-10 cm skersmens. Lapai melsvai žali arba pilkšvai žali, šaukštelio formos. Šios kalvorės žiedai raudonai geltoni.
Kupriažiedė eševerija (Echeveria gibbiflora hort.) skrotelės iki 40 cm skersmens, auga ant stiebų (iki 60 cm). Lapai pilkai žali, pilkai violetiniai ar melsvi, 10-15 cm ilgio. Žiedukai oranžiniai, oranžiniai ir geltoni arba raudoni. ‘F. cristata‘ kalvorių lapų pakraščiai banguoti, ‘f. metallica’ – kalvorė bronzinio atspalvio.
Echeveria priežiūra
Senų augalų stiebai apačioje išplinka. Tuomet skrotelę reikia nupjauti, truputį apdžiovinti, kaip kaktusą, ir vėl pasodinti.
Žiedai sutelkti vienašonėse nusvirusiose kekėse, varpelio formos, pilki, geltoni, raudoni, oranžiniai, dažnai dvispalviai. ‘Echeveria elegans rose‘ žiedai rausvi. Pasaulyje yra išvesta labai daug gražių veislių, atmainų ir hibridų eševerijų. Visų jų priežiūra panaši.
Eševerijoms tinka sukulentams skirtas žemių mišinys ir trąšos. Geriausiai auga šviesioje, saulėtoje vietoje, puikiai jaučiasi ant pietinių palangių. Vasarą laistoma saikingai, žemė tarp laistymų turi išdžiūti. Žiemą laistoma labai retai, nebent augalai žydi.
Paprastai eševerijos žydi vasaros pabaigoje ir rudenį. Žiemą peržydėjusios gėlės laikomos vėsiai ir šviesiai. Žydinčios eševerijos net ir žiemą laikomos šiltai. Vasarą tinkamiausia temperatūra – 18-25°C dieną ir 15-18°C naktį, žiemą visą parą – 5-10°C šilumos. Šiltai žiemojančios eševerijos suminkštėja, ištįsta, jas užpuola ligos ir kenkėjai.
Vasarą auginti lauke labiausiai tinka melsvosios ir kupriažiedės eševerijos. Jas galima sodinti vietoje šilropių gėlynuose arba į vazonus. Tinka saulėta vieta priesmėlyje arba smėlyje. Rudenį persodinama į vazonus arba lovelius ir laikoma vėsiai (4-8°C temperatūroje), bet šviesiai, beveik nelaistoma. Gėlynams papuošti reikia labai daug augalų, todėl kovo mėn. eševerijos dauginamos lapukais arba šoninėmis ataugomis. Geriausiai įsišaknija 10-15°C temperatūroje. Į lysvę paaugusios gėlytės persodinamos birželio mėn.
Dauginama dukterinėmis skrotelėmis, lapais, šoniniais auginiais, lapų ir stiebų dalimis ir sėklomis. Iš užsienio galima atsisiųsti retų, labai gražių eševerijų sėklų. Sėjama kovo mėn., 18-20°C temperatūroje sudygsta per 10-18 dienų. Sėjinukai išpikuojami ir laikomi šiltai. 2 cm skersmens skrotelės persodinamos į vazonėlius. Parduoti tinka 1-2 m. amžiaus sėjinukai. Lengviau ir greičiau eševerijos dauginamos lapais. Sodinama į smėlį arba kaktusams skirtą substratą kovo – balandžio mėn. Prie lapo susiformuoja pumpuras, iš kurio vėliau išauga skrotelė.
Teksto komentarai