Augalai

Ilgamoliūgis

Butelinis moliūgas (ilgamoliūgis)

Ilgamoliūgis (Lagenaria) – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos daržovė pakerinti gigantiškais vaisiais.

Ji kilusi iš Indijos ir Afrikos. Ją vadina indišku agurku arba vietnamietišku aguročiu.

Moliūgas lagenariaTai šilumamėgis augalas. Auginama vertikaliai, kad vaisiai kabėtų, tad jai reikalingos stiprios atramos.

Lapai dideli, apvalinti, švelniai pūkuoti. Tokių lapai gali būt apvalinti ar pirštuoti (su 3 – 5 pirštais).

Ilgavaisio žiedai dideli, balti. Pirmiausia pradeda žydėti vyriški žiedai, o pavakary pradeda skleistis moteriškieji žiedai, kurie pilnai pražysta vėlai vakare ar net naktį. Tad,tuo metu nėra skraidančių ir galinčių apdulkinti vabzdžių, todėl apdulkinti reikia dirbtiniu būdu. Naudoti agurkų ar kitų moliūginių žiedadulkes. Jie per diena spalvą pakeičia du kartus:ryte-švelniai rausvi,vakare-balti.

Vaisius turi švelnų paviršių nuo balto iki geltono, žalio ar net dėmėto. Tai priklauso nuo rūšies. Gali turėti įvairiausias formas: gyvatiškai raitytą, ilgamoliūgišką, kriaušišką.

Taip pat galima suteikti norimą formą (patalpinus į norimos formos indą), kur vaisius augdamas užpildys formą.

Patariama auginti šiltoje, saulėtoje vietoje.

Paprastasis ilgmoliūgisJauni vaisiai 30 – 40 cm ilgio – vertingas produktas, turintis vitaminų.

Paprastasis ilgmoliūgis sėjamas tiesiai į dirvą gegužės pabaigoje, o jei į lauką sodinsime daigus – šiek tiek anksčiau. Prieš sėją sėklas porą parų pamirkyti.

Augalas augina daug šoninių ūglių, todėl sodinti reikia rečiau, į pagerintą sodo žemę.

Gerose sąlygose augdamas augalas gali pasiekti 8 – 15 m aukštį. Rezultatas po apdulkinimo akivaizdus, nes išduos greitai augantys vaisiai, kurie augs ne dienomis, bet valandomis.

Sėkloms brandinti geriausias pirmas vaisius.

Skaniausi švieži vaisiai. Virti sriubas, dėti į troškinius. Įdomu tai, jog šį vaisių maistui galima naudoti “dalimis” – atsipjauti reikiamą dalį, pjūvio vieta užsitrauks ir vaisius vėl augs toliau.

Ilgamoliūgių auginimas
Ilgamoliūgis

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama