Augalas Juka (Yucca L.) – agavinių (Agavaceae) šeimos atstovai, savaime auga Meksikoje, Vidurio ir Šiaurės Amerikoje. Gentyje yra apie 40 rūšių jukų. Tai iki 4-6 m aukščio augalai su stiebu arba be jo. Lapai statūs, kalavijo formos, linijiški ar lancetiški, kieti, 25-100 cm ilgio ir 1-8 cm pločio, su aštriu dygliuku; pakraščiai smulkiai dantyti, tamsiai žali. Lapų skrotelės auga kuokštais. Žiedynas sudėtinis, stačios šluotelės formos, 1-2.5 m ilgio. Žiedeliai varpelio formos, balti arba gelsvai balti, iki 8 cm ilgio.
Jukos – lapiniai augalai, žydi gana retai, jų žiedus dažniau galite apžiūrėti oranžerijose arba žiemos soduose, bet žiedai labai įspūdingi.
Kambarinės jukos priežiūra
Geriausiai auga šviesiame ir saulėtame kambaryje, vasarą galima išnešti į terasą. Žiemoja vėsiai (5-10°C), bet neblogai jaučiasi ir šiltame sausame kambaryje. Vasarą lauke reikia laistyti gausiai, kambaryje – saikingai, o žiemą, priklausomai nuo oro temperatūros – visai nedaug. Kovo – rugpjūčio mėn. tręšiama kas 3 savaitės lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis. Didelių augalų viršūnes galima nupjauti ir padauginti, o stiebus palikti vazone. Nuolat laistomi stiebai šiltame kambaryje greitai atželia, o viršūnės nesunkiai įsišaknija.
Jukos dauginamos auginiais, šaknų ataugomis, kero dalimis ir sėklomis. Auginiai pjaunami nuo viršūninių ūglių, paskui keletą dienų apvytinami (apdžiovinami) ir sodinami į indą su smėliu. Greičiausiai įsišaknija 20°C temperatūroje, kasdien reikia purkšti ir retkarčiais palaistyti. Panašiai dauginamos ir šoninės atžalos.
Senos jukos dauginamos stiebo dalimis. Stiebas nupjaunamas virš šaknies kaklelio ir paguldomas į drėgną smėlį. 20°C šilumoje pumpurai ir šaknys užauga per 1-2 mėnesius. Paskui stiebas supjaustomas į dalis, o įsišakniję gabalėliai persodinami į vazonus. Tinka durpių, priemolio ir smėlio (1:1:2) mišinys arba pirktinis kompostas.
Kodėl ruduoja jukos lapai?
Jeigu žiemą jukoms per šilta arba trūksta šviesos, ima džiūti ir sparčiai kristi apatiniai lapai. Beje, apatiniai jukų lapai po truputį krenta nuolat, tai natūralus procesas.
Namuose dažniausiai auginamos įvairių formų dramblinės, alavijinės, pluoštinės, trumpalapės ir melsvosios jukos. Gausiai žydinti lauko Juka gali tapti tikra jūsų kiemo puošmena.
Dramblinė juka (Yucca elephatipes Regel.) – 4-8 m aukščio medelis storu stiebu. Lapai ilgi, žali, pjūkliškais pakraščiais, 60-100 cm ir 5-8 cm pločio. Viršutiniai lapai krypsta į viršų, apatiniai – žemyn. Žiedynas šluotelės formos, iki 90 cm ilgio, žiedeliai – 6-8 cm ilgio, balti, varpelio formos. Dramblinės jukos natūraliai auga aukštai kalnuose.
Alavijinė juka (Yucca aloifolia L.) užauga iki 4-6 m. Lapai ilgi (30-45 cm ir 2,5-3 cm pločio), tamsiai žali, baltu pakraščiu ir rudai raudonu dygliuku. Žiedynas trumpas (30-60 cm ilgio), rombiškos šluotelės formos, žiedeliai balti, varpelio formos. Natūraliai auga ant sausų kalvų, smėlingose dirvose, tarp krūmų. Labai gražios ‘Variegata’ formos jukos. Jos panašios į dramblines jukas, bet lapai pilkai dryžuoti.
Pluoštinė Juka (Yucca filamentosa L.) be stiebo. Lapai siauri, 30-50 cm ilgio ir 2-2,5 cm pločio, melsvai pilki arba tamsiai žali. Lapų pakraščiai apaugę plaušėtais siūlais. Žiedynas – šluotelė, žiedeliai varpelio formos, balti. Iš lapų plaušo vejamos virvės. Auga pakrančių lygumose nuo Floridos iki Misisipės
Trumpalapė Juka (Yucca brevifolia Engelm.) – 4-9 m aukščio medžiai viršūnėje tankiai suaugusiomis lapų skrotelėmis. Lapai tvirti, kieti, trumpi, 15-30 cm ilgio ir 0.6-1.5 cm pločio, platesni ties pagrindu, viršūnėje – rudas dygliukas. Lapai šviesiai žaliu pakraščiu, aštriai dantyti. Žiedynas trumpas, tankus, baltas, žiedeliai varpelio formos. Auga sausose, atvirose vietose.
Melsvoji Juka (Yucca glauca Nutt.) – trumpu stiebu. Lapai tankiose skrotelėse, tiesūs arba nulinkę žemyn, 60-90 cm ilgio ir 0.6-1.2 cm pločio, pilkai žali arba melsvi. Lapų pakraščiai apaugę baltais plaušėtais siūlais. Žiedynas 1-2 m aukščio, žydi gausiai. Žiedeliai varpelio formos, baltai žali.
Jukas retai puola kenkėjai ir ligos. Labiausiai nukenčia nuo perlaistymo ir stovinčio vandens – tuomet ima vysti ir gelsti daug lapų, nes pūva šaknys.
Kartais jukas užpuola miltuotieji skydamariai arba skydamariai. Jie nuvalomi denatūrate ar degtinėje suvilgytu minkštu skudurėliu, paskui juka nuplaunama švariu vandeniu ir, jeigu reikia, nupurškiama insekticidais.
Teksto komentarai