Jurginas (gėlė)

Gėlė Jurginas (Dahlia) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas iš Meksikos, stačiu stiebu, šakotas ir trapus.

Lapai plunksniški, dantyti. Žiedai susitelkę dideliuose graižuose, įvairių spalvų. Žydi nuo liepos mėnesio iki šalnų. Pagal graižų formą skirstomi į: paprastuosius, tuščiavidurius, apykaklinius, anemoninius, dekoratyvinius, rutulinius, pomponinius, kaktusinius, chrizanteminius. Esama žemaūgių, aukštaūgių.

Sodinti į saulėtą vietą, trąšią, purią, giliai įdirbtą dirvą. Negalima auginti kelis metus vienoje vietoje, nes pradeda blogiau augti, sirgti. Sodinami gegužės mėnesį, po šalnų.

Didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata Cav.) turi didelius žiedus, tačiau jų sėjinukai nepaveldi veislės požymių ir labai skiriasi žiedynų spalva bei forma. Kerai platūs, užauga iki 50-100 cm. Lapai plunksniškai suskaldyti, dantytomis skiltimis, priešiniai. Žiedynai 5-10 cm skersmens, tuščiaviduriai vienaeiliai, bet gali būti ir pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai. Kraštiniai liežuviški žiedai įvairių spalvų, viduriniai vamzdiški – geltoni arba oranžiniai. Pražysta birželio mėn. pabaigoje ir žydi iki pirmųjų šalnų, kurioms labai jautrūs. Vaisiai pailgai kiaušiniški, plokšti, iki 4 mm pločio. Sėklos daigios 1-2 metai. Vienmečiai jurginai taip pat suformuoja šakniagumbius, kuriuos galima išlaikyti per žiemą.

Dauginami dalijant šakniagumbius, ūgliais, sėklomis. Šakniagumbius dalinti pavasarį, prieš sodinant. Sėklomis dauginami vasariniai jurginai arba tie, iš kurių norima gauti naujų veislių. Sėklas sėti kovo pabaigoje. Tinka auginti grupėmis šalia kitų daugiamečių. Skinti puikiai laikosi pamerkti.

Jurginai turi daug skirtingos išvaizdos atmainų – jie gali būti miniatiūriniai ir labai aukšti, žaliais ir raudonais lapais, įvairiausiais žiedais! Nuo baltų iki vyšninių ir violetinių, įvairaus dydžio ir formų! Dekoratyviniai jurginai puikuojasi iki 30 cm skersmens žiedais, o kai kurių tuščiavidurių jurginų žiedeliai siekia vos 2-5 cm. Yra paprastų, kaip ramunės, pilnavidurių, su “apykaklaitėmis” ir gauruotų. Pagal žiedo formą jie panašūs į chrizantemas ir vandens lelijas, plukes, bijūnus, net orchidėjas…

Tai nėra grynai lietuviškos etnografinės gėlės, nors labai mylimos ir noriai auginamos, ypač kaime. Centrinės Amerikos aukštikalnėse auga apie 15 rūšių laukiniai jurginai, iš ten jie paplito po visą pasaulį. Dabar jurginai visai nepanašūs į neišvaizdžius savo protėvius. Pagal žiedyno formą jie skirstomi į 12 grupių.

Dekoratyvinių jurginų žiedynai pilnaviduriai, sudaryti beveik vien iš liežuviškų žiedų, plokšti arba vos išgaubti. Nimfiniai jurginai taip pat pilnaviduriai, žiedynų forma primena vandens lelijas. Pilnaviduriai ir kaktusiniai bei pusiau kaktusiniai jurginai. Chrizanteminių jurginų žiedynai iš tiesų primena chrizantemas. Jų žiedeliai siauri, susisukę ir užlinkę į vidų. Rutulinių jurginų žiedynai pilnaviduriai, rutulio formos arba vos suploti. Pomponinių jurginų žiedynai tankūs, kompaktiški, panašūs į rutulinius, bet labiau apvalūs, nedideli, 2-7 cm skersmens. Bijūninių žiedynai panašūs į bijūnus, sudaryti iš liežuviškų ir vamzdelinių žiedelių. Anemoniniai jurginai nepaprastai gražūs, primena pilnavidures plukes, apykakliniai iš tiesų turi “apykaklaites”. Paprastieji arba tuščiaviduriai jurginai dar skirstomi į Minjon ir Topmix serijos jurginus. Jie nedidukai, kerai kompaktiški, daug žiedų, tinka apvadams.

Lietuvoje jurginai lauke nežiemoja, todėl labai svarbus jurginų paruošimas žiemai (žiemai juos tenka iškasti). Prieš pirmąsias šalnas jurginų kerus reikėtų apkaupti 20 cm, kad stiebas giliai neiššaltų, ir nesusižeistų augimo kaklelis. Prasidėjus stiprioms šalnoms, jurginai iškasami – geriau saulėtą dieną. Paliekami 2-3 cm ilgio stiebai, nupjaustomos ilgos šaknelės. Šakniagumbiai nuvalomi, per dieną apdžiovinami saulėje ir sunešami į saugyklą, kur žiemą temperatūra nenukrinta žemiau kaip 3°C. Geriausiai jie laikosi 3-6°C šilumos, gerai vėdinamoje, 50-70 proc. drėgmės patalpoje. Vėsiose, bet sausose patalpoje rekomenduojama jurginus laikyti aukštapelkių durpėse arba sausame smėlyje, o sausose ir šiltose – durpėse, sandariuose polietileno maišeliuose.

Šakniagumbius geriau pirkti pavasarį, nes namuose juos sunku išlaikyti per žiemą. Netgi Botanikos sodo saugyklose pernai daug jurginų supuvo. Pavasario sulaukia tik sveiki šakniagumbiai, tokius drąsiai galima pirkti ir sodinti. Jurginams reikia laidžios ir drėgnos žemės, bet jie nepakenčia, kai telkšančio vandens. Jiems tinka saulėta, nevėjuota vieta. Pavėsyje po medžiais prasčiau auga ir žydi, skursta.

Šakniagumbiai sodinami balandžio pabaigoje į iškastas duobutes, kad virš jų būtų 3-4 cm sluoksnis žemių, gerai palaistoma. Vasarą per sausras juos irgi reikia laistyti, nes nuskursta ir beveik nežydi. Aukštiems jurginams pririšti iš karto įsmeigiami kuolai. Ant kero paliekami 2-5 stiebai, kiti išskinami, peržydėję žiedynai išskinami.

Žemę iš rudens galima pagerinti perpuvusiu mėšlu, kuris giliai perkasamas. Pavasarį aplink išlindusius ūglius išbarstoma azoto trąšų, prieš ir per žydėjimą keletą kartą kas dvi savaitės tręšiama kalio ir fosforo trąšomis (vėliausiai – rugpjūtį). Labai sausu oru granuliuotos trąšos neefektyvios, jas geriau ištirpinti vandenyje.

Kovo-balandžio mėn. jurginus galima sodinti kambaryje į dėžutes. Tinka derlinga, puri žemė, ypač kompostinės žemės ir smėlio (1:1) mišinys. Sėjama 1 cm atstumais, užberiama 0.5 cm storio žemės sluoksniu. 18-20°C temperatūroje sudygsta per 5-7 dienas (kartais 15). Prasikalus pirmiesiems daigams, temperatūrą sumažinti iki 15oC. Kai pasirodo pirmoji tikrųjų lapų pora (maždaug po 15-20 dienų), sėjinukai pikuojami dėžutėse kas 5-7 cm arba po vieną į plastikines kasetes arba nedidelius (7 cm skersmens) vazonėlius.

Jauni augalai laistomi nuolat, bet saikingai, laikomi 15-18°C temperatūroje. Gegužės pradžioje daigus galima pernešti į inspektą. Kambaryje užaugintus daigus reikia grūdinti, kasdien nešti į lauką ir laikyti šiltoje, nuo vėjo ir tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Vienmečius jurginus galima balandžio pabaigoje sėti tiesiai į inspektą, tik nakčiai jį reikia gerai uždengti. Daigeliai su 2-3 tikrųjų lapelių poromis išretinami arba išpikuojami. Lauke vienmečiai jurginai sodinami birželio pradžioje, po šalnų.

Jurginai mėgsta saulėtą vietą ir trąšią, giliai įdirbtą dirvą. Auginant kelerius metus toje pačioje vietoje, pradeda sirgti ir blogai auga. Rudenį dirvą geriausiai patręšti organinėmis trąšomis. Vasarą 3-4 kartus papildomai tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Augančius jurginus reikia nuolat prižiūrėti – purenti dirvą, ravėti, laistyti.
Vienmečiai jurginai auginami gėlynuose ir lysvelėse. Galima auginti induose, balkonuose. Žiedai tinka skinti.

Visiems gerai žinomi jurginai išvesti sudėtingos hibridizacijos būdu ir labai skiriasi nuo savo laukinių protėvių, augančių Centrinėje Amerikoje. Jų veislės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Rudenį šakniagumbius reikia iškasti ir per žiemą laikyti sandėlyje ar kitose patalpose, o tai sukelia nemažai rūpesčių. Paprasčiau užsiauginti jurginų iš sėklų. Šiuo būdu dauginami tuščiaviduriai vienmečiai jurginai, dažnai vadinami “linksmaisiais vyrukais”.