Kaladis (augalas)

Augalas Kaladis (Caladium) – aroninių (Araceae) šeimos atstovas, gentyje 7 rūšys.
Caladium vietinių gyventojų kalba reiškia „augalas su valgoma šaknimi“. Didelėje aroninių šeimoje kaladžiai išsiskiria savo lapų grožiu – tai palyginti stambūs šakniagumbiniai augalai su charakteringais strėlės, skydo ar širdies formos lapais. Jie išmarginti neįprastai ryškiomis ir spalvingomis dėmėmis (sidabrinės, rožinės, raudonos), kurios sudaro nuostabaus grožio piešinius. Lapai dideli, gali užaugti iki 30 cm ilgio ir 15-17 cm pločio. Žydi vasaros pabaigoje, žiedai sutelkti į burbuolę, kurią gaubia platus baltas papėdlapis. Jie neryškūs ir nevertinami.

Kaladžiai kilę iš Pietų Amerikos atogrąžų sričių, kur auga prie vandens telkinių ir upių pakrantėse, kurias retsykais užlieja vanduo, atogrąžų miškų pavėsyje. Šių augalų gyvenime labai ryškūs augimo (8 mėn.) ir poilsio (4 mėn.) periodai. Lapkričio – kovo mėn. kaladžiai numeta lapus, žemėje lieka tik šakniagumbiai. Šiuo laikotarpiu jų tėvynėje upėse ir ežeruose vanduo nusenka ir žemė išdžiūva. Namuose auginami kaladžiai taip pat ilsisi, žiemą juos reikia laistyti retai ir saikingai, tik tiek, neperdžiūtų šakniagumbis, dažniau nupurškiama.

Rūšiniai kaladžiai kambaryje neišgyvena, jiems reikia daug ir pastovios šilumos, labai drėgno oro. Todėl buvo sukurti hibridai ir įvairios veislės, kurių dabar apie 1000. Hibridiniai kaladžiai kilę iš Caladium humboldtii, Caladium bicolor, Caladium schomburgkii.

Dvispalvis kaladis (Caladium bicolor) savaime auga drėgnuose Brazilijos atogrąžų miškuose ir kalnų šlaituose, o taip pat Antilų salose. Šakniagumbiniai ovalūs, truputį suploti. Lapai širdiškai kiaušiniški arba strėliškai širdiški, iki 8-12 cm ilgio, lapkočiai ilgi. Lapai melsvai žali, tarp gyslų – netaisyklingos baltos arba raudonos dėmės.

Sukurta daug veislių dvispalvių kaldžių, kurie gerai auga namuose.
‘Hercules’ – lapai pilkšvai šviesiai žali su ryškiai rožinėmis dėmėmis ir tamsiai žalia juosta pakraštyje.
‘Beethoven’ – lapai šviesiai žali, beveik balti su tamsiai raudonomis gyslomis.
‘Emmelin’ – lapai ryškiai žali su rožinėmis ir sidabrinėmis netaisyklingomis dėmėmis.
‘Juno’ – lapai tamsiai žali, beveik rudi su ilgomis baltomis dėmėmis, o gyslos žalios arba rudos.
Natūraliai auga Brazilijoje ir besiribojančiose Pietų Amerikos šalyse.
Kaladis išauga iš gumbo. Lapai ploni, širdiški, spalvoti, ryškūs, su kitos spalvos apvadu, ant ilgų kotų.
Žydi blyškiu, į kalijos panašiu žiedu, kuris pasirodo su pirmais lapais pavasarį, dažnai net anksčiau už juos. Tik kol pražysta, bent pora lapų spėja išaugti.

Lapų augimo, žydėjimo metu dažniau laistyti. Priežiūra kaip meilenio. Saugoti augalą nuo skersvėjų ir nuo tiesioginių saulės spindulių. Paladžiai bijo šalčio. Rudenį lapai apmiršta, gumbas pereina į ramybės būseną. Lapams visai nudžiūvus, augalą laikyti šiltoje, sausoje vietoje, nelaistant iki pavasario. Dauginti atskiriant mažus gumbelius nuo motininio gumbo.

Humboldo kaladis (Caladium humboldtii) auga drėgnuose Brazilijos miškuose. Lapai strėliškai kiaušiniški, iki 6-8 cm ilgio ir 4 cm pločio. Tamsiai žali, tarp gyslų įvairaus dydžio baltai sidabrinės dėmės.
‘Michael Vassar‘, ‘Mini White‘ kaladžių lapai žali su didelėmis baltai sidabriškomis dėmėmis tarp gyslų. ‘Marcel‘ lapai beveik balti su žaliomis gyslomis.

Šomburgo kaladis (Caladium schomburgkii) auga drėgnuose Brazilijos ir Gvianos miškuose. Lapai ovaliai lancetiniai, iki 10-15 cm ilgio ir 7-12 cm pločio. Viršutinė lapo pusė su raudonomis, sidabriškomis dėmėmis tarp gyslų, o apatinė pusė žymiai šviesesnė.
Labai gražios kaladžių atmainos: Caladium schomburgkii var. argyroneurum – lapai tamsiai žali, o gyslos balto, C. schomburgkii var.erythreum – lapai rausvi, o gyslos sidabrinės, C. schomburgkii var. venosum – lapai pailgai ovalūs, trikampiai, 15-20 cm ilgio ir 5-10 cm pločio. Žali, kraštai raudoni, o gyslos gelsvos.