Taukės – gerai žinomi vaistiniai augalai, kurių kaulų gijimą, sumušimus gydančios savybės žinomos nuo seno. Šiuos stambius, mėsingus augalus aptiksite augančius pakrūmėse, prie sodybų ar šlapesnėje pievoje.
Sinonimai
Vaistinė taukė (ang. Common comfrey) liaudies dar žinoma kaip kaulažolė arba augalas kaštavolas arba. Dar vainama: devynių vyrų spėka, gyvakaulis, kaštanavolas, kaulažolis, kaulažolynis, kiaulažolė, takukė, taukys, taukažolė.
Morfologija
Daugiametis, 0.5-1 m aukščio žolinis augalas.
Šaknys storos, ilgos, šakotos, juodos spalvos. Vidus baltas.
Stiebas status, plaukuotas, stambus, tuščiaviduris, sparnuotas. Viršūnėje šakojasi.
Lapai pailgai lacentiški. Apatiniai stambesni, 6 cm pločio, 10 cm ilgio, lygiu kraštu, smailėjantys, lapo pamatas pereina į sparnuotą lapkotį. Viduriniai bei viršūniniai lapai smulkesni, kiaušiniški ar lacentiški, banguotu pakraščiu, 3-5 cm pločio bei 10-15 cm ilgio.
Žiedai susitelkę stiebo ir šakų viršūnėse nusvirusiose šluotelėse. Jie baltos, purpurinės, violetinės spalvos. Žydi gegužę-rugsėjį.
Vaisius – skeltavaisis, kuriame subręsta 4 lenktos, lygiu paviršiumi sėklos. Sėklos subręsta rugpjūtį-rugsėjį
Dauginasi sėklomis, gali būti dauginama šaknų gabaliukais.
Kontraindikacijos
Taukių preparatų nerekomenduojama naudoti nėščioms moterims, alergiškiems žmonėms.
Vaistinės savybės
Vaistinės taukės nuo seno naudojamos kaulų lūžiams, sumušimams, sausgyslių patempimams, venų išsiplėtimui, nubrozdinimas, hemorojui, skrandžio opaligei, virškinamojo trakto uždegimui gydyti. Naudojant jų preparatus greičiau vyksta kaulų gijimas, nesivysto osteomielitas. Žinomos kraujavimą stabdančios, antimikrobinės, priešuždegiminės taukių savybės.
Liaudis taukes naudojo nudegimams, iššutimams, vabzdžių įkandimams, žaizdoms gydyti.
Iš taukės paruošti preparatai dažniau naudojami išoriškai.
Veikliosios medžiagos
- Alantoinas
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai gali būti naudojami taukių lapai, tačiau dažniau kasamos taukių šaknys. Jos ruošiamos pavasarį arba rudenį, iškasus nuvalomos ir nuplaunamos šaltu vandeniu. Jei šaknys stambios jos supjaustomos išilgai ir paskleidžiamos plonu sluoksniu labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovinama džiovyklose iki 50 laipsnių temperatūroje.
Tinkamai paruoštos būna tamsios spalvos, perlaužus nešvariai baltos. Tinka naudoti iki 3 metų.
Paplitimas
Lietuvoje vaistinė tauke skaitoma neretu augalu. Rečiau aptinkamas šiauriniuose rajonuose. Auga užliejamose pievose, patvoriuose, pakrūmėse šalia šiukšlynų.
Natūraliai Lietuvoje auga vienintelė rūšis – vaistinė taukė. Auginamos dekoratyvinės taukių rūšys.
Auginimas
Dauginamos sėklomis arba šaknų dalimis. Gali būti sunkiai pašalinamos iš įveistų plotų nes iš smulkių šaknų gabalėlių kitais metais auga naujas augalas.
Mėgsta trąšią, drėgną dirvą.
Naudojimas maistui
Iš jaunų taukės lapų ruošiamos salotos, jie gali būti troškinami kartu su kitomis daržovėmis. Kai kuriose šalyse maistui naudojami jauni taukių ūgliai.
Šaknys, jas nulupus ir susmulkinus, gali būti dedamos į sriubas. Iš paskrudintų šaknų kartu su kiaulpienėmis ar trūkažolėmis gali būti ruošiama kava.
Kiti faktai
Vaistinė taukė – medingas augalas. Iš 1 ha taukių plantacijos bitės surenka iki 500 kg nektaro.
Parengta pagal:
- [55] Autorių kolektyvas. “Lietuvos TSR Flora V” Vilnius: Mokslas 1976.
- [56] Autorių kolektyvas. “Lietuvos TSR Flora VI” Vilnius: Mokslas 1980.
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [12] Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996. ISBN 9986-509-24-6
- [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 5-430-04643-4.
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. “Lietuvos induočiai augalai” Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Teksto komentarai