Augalai

Kininis arbatmedis

Kininis arbatmedis

IV amžiuje prieš mūsų erą išleistoje kinų enciklopedijoje kininis arbatmedis (Thea sinensis L. sin. Camellia sinensis L.) aprašomas kaip gydomasis augalas. To meto arabų keliautojai ir pirkliai, pabuvoję Kinijoje, rašė, kad arbata yra populiariausias Rytų ir Pietų Azijos gyventojų gėrimas. Iš kinų arbatą perėmė mongolai, o iš Mongolijos ji paplito į Vidurinę Aziją ir Sibirą. Į Europą arbata pirmą kartą pateko XVI a. iš Portugalijos kolonijų Rytų Azijoje. XVIII a. arbata plačiau paplito Vakarų Europos šalyse. Ja labai susižavėjo anglai, kurie savo kolonijose Azijoje pasodino didžiules arbatmedžių plantacijas.

Arbatai nuo balandžio iki lapkričio renkamos jaunų ūglių viršūnės su 2-3 jaunais lapais. Jie klojami ant lentynų ir vytinami, kol suminkštėja, paskui fermentuojami. Tuomet lapukai labai gerai sugeria kitus kvapus, todėl dažnai aromatizuojami jazmino žiedais bei kitais kvapiais augalais. Fermentacijos pabaigoje lapai įgauna specifinį arbatos kvapą ir raudoną vario spalvą. Džiovinama specialiose džiovyklose karštu oru. Taip gaunama juodoji arbata.

Arbatos medžio žiedas
Arbatos lapai

Per sezoną tręšiama tris kartus – anksti pavasarį, po žydėjimo ir nuėmus derlių. Pavasarį paberiama azoto trąšų, po žydėjimo ir derliaus nuėmimo – kalio ir fosforo trąšų. Palaistyti (jeigu sausa) užtenka kartą per mėnesį, bet vandens negailėti. Genima kartą kas 5-6 metai, vasarą po žydėjimo arba anksti pavasarį. Išpjaunami silpni, sausi ir seni (senesni kaip 5 m) ūgliai. Po žemais svarainiais priauga daug piktžolių, jas sunku iškrapštyti dėl dygliuotų svarainių šakų. Pravartu svarainius storai mulčiuoti arba pakrūmes užkloti juoda austine plėvele – tai sulaiko piktžoles.

Rūšiniai svarainiai dažniausiai dauginami sėklomis, retos veislės ir hibridai – auginiais ir kero dalimis.
Sėklos daigios 2-3 metai, geriausia sėti šviežias sėklas rudenį tiesiai į dirvą arba į dėžutes (jos per žiemą paliekamos lauke). Jeigu sėjama pavasarį, žiemą 2-3 mėn. sėklos stratifikuojamos drėgname smėlyje 0-30C temperatūroje (tinka apatinė šaldytuvo lentyna).

Auginiai geriausiai įsišaknija vasarą (birželio mėn.), nešildomuose šiltnamiuose. Labai retos ar vertingos veislės įskiepijamos į rūšinį svarainį. Skiepijama pavasarį arba akiuojama ankstyvą rudenį. Poskiepiams taip pat tinka kriaušės, šermukšniai, cidonijos. Ir atvirkščiai, rūšiniai svarainiai naudojami kaip poskiepiai kai kurioms kriaušėms, obelimis, sodiniams šermukšniams. Sode svarainiai dera su žemaūgiais migdolais, lanksvomis, forzitijomis ir magnolijomis.

Žalia ir juoda arbata (arbatžolės)
Arbata žalia ir juoda (palyginimas)

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti