Kobėjų (Cobaea) genčiai priklauso 9 rūšys, paplitusios tropinėje Amerikoje. Tai daugiamečiai vijokliniai augalai, pas mus auginami kaip vienmečiai. Užauga iki 6 m aukščio. Žiedai stambūs, varpelio formos, pavieniai arba sutelkti po 2-3 lapų pažastyse. Pumpurai žali, o išsiskleidę žiedai – violetiniai arba balti.
Kobėja Lipikė (Cobaea scandens) kilusi iš Meksikos. Daugiametė vijoklinė kobėja, auginama kaip vienmetė. Užauga iki 4 m ilgio, lapai su ūseliais, kuriais prisitvirtina prie atramų. Vijoklinės gėlės kobėjos žiedai šviesiai arba tamsiai violetiniai, varpelio formos, 6-8 cm ilgio. Kuokeliai ir piestelė labai ilgi, išlenda iš žiedo. Žydi nuo liepos iki šalnų. Sėklos subręsta labai retai. Kobėjas reikia gausiai lieti ir tręšti, šaltą vasarą jos žydi prasčiau.
Dauginama sėklomis ir auginiais. Auginiais padaugintos kobėjos (per žiemą laikoma šviesiai ir vėsiai, pavasarį pradėję augti jauni ūgliai nupjaunami ir įšaknyjami) pražysta ankščiau. Vijoklines kobėjas galima sėti ir liepą. Paaugę sėjinukai išpikiuojami į vazonėlius ir per žiemą laikomi šviesiai ir vėsiai (8-10°C). Į lysvę persodinami gegužės pabaigoje. Dvimetės kobėjos žydi ypač gausiai ir ilgai.
Geriausia kobėjas sėti nuo vasario iki kovo vidurio – tuomet gausiai žydėti pradeda liepos mėn. Jeigu pavasaris ir vasara šalti, geriausiai augs šiltnamyje arba labai šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Stogelis būtų idealu.
Sėkite į purų sėkloms skirtą substratą dėžutėse arba vazonėliuose. Paliekite, užberkite 1-15 cm sluoksniu žemių, uždenkite stiklu arba užklokite skaidriu polietilenu ir laikykite 18-20°C šilumoje. Pradžiūvusią žemę palaistykite.
Sudygsta per 14-20 dienų, tuomet sėjinukai laikomi šviesiai ir vėsiai (16°C). Kai pasirodo pirmas tikrasis lapelis, pernešama į šiltesnį kambarį, persodinama į atskirus vazonėlius ir iš karto įsmeigiamos atramos. Laistoma, kai apdžiūva žemės paviršius, retkarčiais nupurškiama šiltu vandeniu. Kobėjos auga greitai ir netrukus jas vėl reikia persodinti į erdvesnius vazonėlius. Nestatykite vazonų labai arti vieni kitų, nes persipynusius augalus sunku atskirti. Labai šiltame kambaryje (23-25°C) ant palangės kobėjos ištįsta, būna silpnesnės. Jauniems daigeliams labai kenkia kaitri pavasarinė saulė – ji nudegina gležnus lapukus. Sėjinukus patraukite toliau nuo lango arba giedromis dienomis pridenkite langą.
Į lysvę kobėja lipikė persodinama gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje Parinkite šiltą, nuo vėjų (ypač šiaurės rytų) apsaugotą vietą. Tinka pergolės, pavėsinės, seno medžio kamienas ar namo siena. Vienai nedidelei pergolei apželdinti užtenka dviejų augalų. Jie sodinami kas 50-60 cm. Į duobę pridedama gerai perpuvusio mėšlo arba komposto, nerūgščių durpių, stambiagrūdžio smėlio ir lapinės arba derlingos daržo žemės. Įmaišoma saujelė granuliuoto superfosfato arba žydinčioms sodo gėlėms skirtų kompleksinių mineralinių trąšų.
Persodinti daigeliai palaistomi, mulčiuojami ir užklojami agroplėvele. Taip laikoma, kol prigyja ir pradeda augti. Kobėjos labai bijo šalnų, iš vakaro jas reikia labai gerai uždengti. Nepatinka joms ir ilgai trunkantys lietūs, todėl geriausiai jaučiasi po stogeliu arba medžiu. Apšalę ūgliai nupjaunami. Birželio pradžioje, kai baigiasi šalnos, plėvelę reikia nuimti, o stiebus pririšti prie atramos. Kobėjos žydi nuo liepos iki rugsėjo vidurio, o kartais ilgiau. Pasitaiko, kad pirmieji gėlės kobėjos žiedai pasirodo tik rugpjūčio pradžioje.
Peržydėjusius gėlės žiedus reikia išskinti, o naujus ūglius pririšti prie atramų.
Spalio pradžioje kobėjas nupjaukite, šaknis išmeskite arba persodinkite į vazoną ir perneškite į vėsią patalpą. Žemę, kurioje augo vijoklinės kobėjos, iškaskite ir palikite duobes iki pavasario.
Teksto komentarai