Augalai

Kraujažolė (vaistinė)

Kraujažolė

Kraujažolė (Achillea) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas iš Europos. Lapai plunksniški, stiebai statūs, lapuoti. Žiedai geltoni, balti, rožiniai, smulkiuose graižuose. Žiedynas – skėtiška šluotelė.

Vingiorykštinė kraujažolė (Achillea filipendulina) iki 1.20 cm aukščio, ryškiai geltonai žydintis augalas. Džiovintos tinka sausoms puokštėms.
Kraujažolė gali augti saulėtoje ir pavėsingoje vietoje. Dirvai nėra reiklios, tačiau drėgmę mėgsta, bet ne per didelę.
Dauginamos kero dalijimu, sėklomis. Sėklomis dauginama rečiau, kadangi pražysta po kelių metų.
Persodinti pavasarį ar rudenį. Vienoje vietoje gali augti iki 10 metų, tačiau geriau persodinti kas 3 – 4 metai, kadangi vėliau žiedai smulkėja.

Sausesnėse mūsų pievose ir pamiškėse auga paprastosios kraujažolės, liaudyje labiau žinomos kaip pipirninkai ar kraujanosės. Tai puikus vaistinis augalas, gydantis nuo daugelio ligų. Šviežiai sutrinta žolė sulaiko kraują iš žaizdos, o džiovintų dedama į skrandį gydančių arbatų mišinius. Spiritiniu žiedų ekstraktu galima valyti riebią veido odą, o nuoviru skalauti burną, jeigu kamuoja blogas kvapas. Kraujažolės gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Jų silpnas nuoviras dezinfekuoja, o stipriu naikinami daržo kenkėjai. Šviežios sultys gali nudeginti odą.

Bet palikime pievas ir persikelkime į gėlynus, nes hibridinės kraujažolės gali varžytis ir dėl grožio titulų.
Kraujažolės (Achilea) pavadintos mitinio graikų didvyrio garbei. Šiuo augalu kentauras Chironas išgydė Achilo žaizdas (gal ir burną skalavo?). Šeimai priklauso daugiau kaip 100 rūšių augalų, paplitusių šiauriniame pusrutulyje.

Tai daugiamečiai žoliniai augalai stačiais arba truputį lenktais 50-90 cm aukščio stiebais. Lapai paprasti arba plunksniškai karpyti. Žiedeliai panašūs į smulkius krepšelius, sutelkti į iki 15 cm į graižo arba šluotelės formos žiedynus. Kraštiniai žiedeliai balti, geltoni, rausvi arba raudoni, viduriniai – geltoni arba balti.

Kraujažolė botanikoje "achillea"Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) – daugiametė, iki 70 cm aukščio gėlė. Šakniastiebis violetinis, horizontalus, šliaužiantis, su plonomis pridėtinėmis šaknimis. Stiebas status, briaunotas, viršūnėje šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočial. Žiedai balti, kartais rausvi, susitelkę į mažus graižus, kurie sudaro skėtiškas kekes. Vaisius – plokščias, sidabriškai pilkas lukštavaisis.

Gėlė Lietuvoje labai dažna. Auga dirvonuose, pakelėse, pagrioviuose, pievose, miškuose. Nepakenčia pavėsio. Žydi visą vasarą.

Vaistams vartojama žolė ir žiedai, kartais tik lapai. Visos gėlės dalys renkamos augalui žydint. Sausą dieną peiliu pjaunamos iki 15 cm ilgio augalo viršūnės. Tuo pat metu skinami ir graižai su ne ilgesniais kaip 2 cm koteliais. Žaliava džiovinama palėpėje arba gerai vėdinamoje patalpoje, paskleista ant popieriaus, bet ne storesniu kaip 5-7 cm sluoksniu. Kartais pavartoma. Išdžiūvę žiedai turi būti gelsvai baltos arba gelsvai rožinės spalvos, lapai pilkai žali, aromatingi, kartūs.

Kraujažolės pavadinimas kilęs nuo to, kad ji turi kraujavimą stabdančių savybių; nuo jos preparatų daugėja kraujyje trombocitų. Poilsiaujant gamtoje ir netikėtai įsipjovus, paprastosios kraujažolės švarius lapus reikia sutrinti, kad išsiskirtų sultys, ir uždėti ant žaizdos; kraujuojant iš nosies – sutrintos žolės įkišti į šnerves. Nuo gimdos, skrandžio, žarnyno, hemorojinio ar kitokio pobūdžio vidinio kraujavimo vartojami žolės ir žiedų užpilai arba praskiestos augalo sultys. Užpilui gaminti 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml kambario temperatūros vandens ir virinama 15-20 min. Paliekama 45 min., kad nusistotų ir nukošiama. Geriama po 80-100 ml 3-4 kartus per dieną pusę valandos prieš valgj.
Kraujažolė turi ir antiuždegiminių bei apetitą žadinančių savybių, todėl tokios pat sudėties užpilas vartojamas sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu.

Kraujažolės žiedų arbatos geriama po 3 stiklines per dieną nuo gimdos kraujavimo, kosėjimo krauju. Arbatai pagaminti pakanka arbatinio šaukštelio žaliavos.
Išoriniam kraujavimui stabdyti imame džiovintų paprastosios kraujažolės ir vaistinės ramunės graižų, apiplikiname verdančiu vandeniu, atvėsiname. Padaryti kompresai klojami ant blogai gyjančių arba kraujuojančių žaizdų.

Mišiniu, susidedančiu iš 2 kraujažolės žolės ir žiedų dalių, 1 dalies ajero šaknų, 1 dalies beržo pumpurų, 2 dalių arkliauogės lapų, sėkmingai gydomas šlapimo pūslės uždegimas. Šiam tikslui 2 valgomieji šaukštai susmulkinto mišinio užpilami 0,5 l. verdančio vandens ir virinama 5-7 min. Po 30 min. nukošiama. Užpilą reikia išgerti dalimis per 24 val. Jis slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus.

Liaudies medicinoje gėlės žiedų užpilu gydomas meteorizmas, kepenų ligos (atsipalaiduoja tulžies pūslės lygieji raumenys, padidėja tulžies išsiskyrimas į dvylikapirštę žarną).
Kraujažolės žolės ir žiedų užpilas skatina maitinančių motinų pieno liaukų sekreciją.
Augalo nepatartina vartoti sergantiems akmenlige.

Vingiorykštinė kraujažolė
Augalas kraujažolė
Kraujažolių žiedai
Kraujažolė rausvais žiedais

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama