Augalai

Krunė

Augalas krunė

Augalas krunė – (Asperula) augalų (Plantae) karalystės magnolijūnų (Angiospermae) skyriaus magnolijainių (Magnoliopsida) klasės (Rubiales) eilės (Rubiaceae) šeimos gentis.

Kvapusis lipikas - krunėKvapioji krunė (Asperula odorata L.) natūraliai auga visoje Europoje, drėgnuose lapuočių miškuose ir pamiškėse. Ji randama ir Vakarų bei Mažojoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje. Anglijoje, Austrijoje bei Vengrijoje krunės auginamos kaip vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Pas mus jų galima rasti drėgnuose ir derlinguose paupių miškeliuose, pvz. Nemuno kilpų regioniniame parke.

Kvapioji krunė priklauso raudinių (Rubiaceae) šeimai, tai daugiametis žolinis augalas. Stiebas nešakotas, keturbriaunis, tiesus, 15-20 cm aukščio, prie pagrindo auga šliaužiantys ūgliai. Žiedynas viršūninis, smulkiažiedis, sudaro tris šluoteles. Žiedai smulkūs, balti. Vaisiai su kibiais šereliais. Žydi gegužės-birželio mėn., sėklas subrandina rugpjūtį. Augalas nereiklus dirvai, atsparus šalčiams.

Krunių gali užsiauginti kiekvienas kvapnių, ypatingų arbatų mėgėjas, jeigu savo sode turi drėgną vietelę po lapuočiais medžiais. Senovėje Europje iš rožių ir krunių pindavo vainikus ir jais puošdavo namus per šventes. Džiūdami vainikai gaivino ir vėsino orą. Kad baltas vynas įgautų specifinį skonį ir kvapą, į atidarytą butelį įmesdavo žydinčios krunės šakelę. Vokietijoje buvo labai populiari arbata su krunėmis. Ją vadino miško pasaka.

Kvapusis lipikasŽolinėje masėje yra rauginių medžiagų, kartumyno, riebalų, vitamino C (80-90 mg%), asperuliozės, malonaus kvapo eterinio aliejaus ir kumarino. Liaudies medicinoje krunė naudojama kaip šlapimą varanti, prakaitavimą skatinanti, migdanti priemonė, geltai gydyti. Svarbu nepadauginti, nes krunėje esančios medžiagos gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, vėmimą. Homeopatai jį rekomenduoja, kai sergama ginekologinėmis ligomis.

Daugelyje šalių šviežiais ir džiovintais krunių lapais gardinami daržovių patiekalai, pudingai, kompotai, jų dedama į arbatą. Šviežia krunės žolė nepjaustoma, kaip kiti prieskoniai, bet keletą valandų apdžiovinama ir pamerkiama į gardinamą patiekalą. Po kelių minučių šakelę reikia ištraukti. Augalas medingas, džiovinta žole galima aromatizuoti patalyne spintoje.

Krunės dauginasi sėklomis arba šakniastiebiais. Žemė turi būti drėgna, sunkesnė, bet puri ir išravėta. Jeigu sąlygos geros, šakniastiebių gabalėliais padaugintos krunės greitai išsikeroja ir nustelbia dygstančias piktžoles. Labai paprasta krunes dauginti sėklomis. Šviežios sėklos sėjamos tiesiai į lysvę rudenį, sausos – stratifikuojamos šaltai ir sėjama pavasarį. Tai neblogas kiliminis augals dr’gnoms ir pavėsingoms vietoms apželdinti.

Stiebai pjaunami, kai augalai žydi. Džiovinama pavėsyje, dažnai vartoma. Išdžiuvusi žaliava laikoma gerai vėdinamoje patalpoje.

Žydinti krunė
Žydinčios krunės
Kvapioji krunė
Krunės žiedai

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti