Kvapnusis gvazdikmedis (Syzygium aromaticum (L.) Merr. et L. M. Perry) – mirtinių (Myrtaceae) šeimos medis, užauga iki 20 m aukščio. Ypač vertinamas ir plačiai auginamas dėl prieskoninės žaliavos – gvazdikėliais vadinamų žiedpumpurių.
Gvazdikmedžių tėvynė – Moluko salos. Auginami Indonezijoje, Indijoje, Šri lankoje, Malaizijoje, Gvinėjoje, Madagaskare, bet apie 80 proc. šių prieskonių gaunama Tanzanijoje. Jie auga šiltame ir drėgname klimate, apie 900 m virš jūros lygio, kur per metus iškrenta 1500-2500 mm kritulių. Sėklos subręsta liepos – spalio mėn., sėjamos šviežios, nes jau po savaitės praranda daigumą.
Augalo lapai lygiu pakraščiu, lygūs, odiški, kiaušinio formos, iki 12 cm ilgio. Žiedą sudaro raudonas žiedsostis ir keturi balti žiedlapiai. Vaisius tamsiai raudonas, kiaušiniškas, 2,5 cm ilgio ir 11 cm storio.
Gvazdikmedžiai dauginami auginiais, sėklomis ir skiepijami. Prieš sėjant reikia pašalinti kietą sėklų luobelę. Jos parą mirkomos vandenyje, paskui trinamos su smėliu arba pelenais. Sėjama 2,5 cm gyliu, išdygsta per 45 dienas.
Gvazdikmedžiai reiklūs dirvai, į substratą jiems reikia įmaišyti vulkaninės kilmės žemių, todėl pas mus retai auginami. Natūraliai auga tropikuose, todėl ir namie jiems būtina sudaryti panašias sąlygas, kad netrūktų nei drėgmės, nei šilumos. Nepakenčia sauso oro, žemos temperatūros. Be to, praeina labai daug metų, kol namuose auginami gvazdikmedžiai pradeda krauti žiedpumpurius. Jeigu priežiūra netinkama – visai jų nekrauna.
Verslinėse plantacijose derlius pradedamas rinkti nuo 6 m. amžiaus augalų. Skinama rankomis, paskui žiedkočiai nuvalomi, o pumpurai džiovinami. Nuo vieno suaugusio medelio priskinama iki 8 kg pumpurų per metus. Jeigu į vandenį suberti pumpurai plaukia stačiai, galvutėmis į viršų – jie kokybiški, jeigu horizontaliai, vandens paviršiumi – prastoki, aromatas silpnas.
Gvazdikėliai sužadina apetitą, skatina virškinimą. Jų aliejų naudoja stomatologijoje, tai puikus antiseptikas. Gvazdikėlių aliejus taip pat naudojamas tabako, parfumerijos, kosmetikos bei farmacijos pramonėje. Jo pagrindu gaminami uodus bei moskitus atbaidantys purškalai. JAV gvazdikėlių aliejų naudoja prieskoninių aliejų mišiniams gaminti.
Kartu su kitais prieskoniais juo aromatizuojami vištienos, žuvies gaminiai, kai kurios dešros, saldūs marinatai, kiaulienos patiekalai, saldainiai ir migdoliniai pyragaičiai. Gvazdikėlių yra kai kuriuose indų, kinų prieskonių mišiniuose.
Dėl baktericidinių savybių ir puikaus kvapo jais gardinamos naminės dešros, žvėriena, kiauliena, aviena (Gruzijoje), bulvių, daržovių, grybų patiekalai, vaisių sriubos, žuvienės bei mėsos buljonai, košės, plovai.
Rusų virtuvėje gvazdikėliai dedami į karštus grybų patiekalus. Jie aromatizuoja ne tik karštame, bet ir šaltame vandenyje, todėl dedami į marinatus šašlykams, vištienai, veršienai ir žuviai. Su gvazdikėliais marinuojami agurkai, kopūstai, pipirai, moliūgai, melionai, morkos, burokėliai, vyšnios, juodieji ir raudonieji serbentai, bruknės. Sūdymui naudojami rečiau, bet jais galima aromatizuoti sūdytus grybus ir arbūzus.
Gvazdikėlių dedama į uogienes bei tešlą, gėrimams (slyvų, obuolių, bruknių sultys, grogas, punšas, kava, kakava) jie suteikia pikantišką aromatą. Kai ruošiamas grybų marinatas, 10 kg grybų dedama 2 g gvazdikėlių. 10 l vaisių, uogų ir daržovių marinatui reikia 3-4 g gvazdikėlių. Į 1 kg tešlos arba varškės masės dedama atitinkamai po 4-5 ir 2-3 sumaltus pumpurus. Jeigu gardinama ir kitais prieskoniais, gvazdikėlių reikia mažiau. Į tešlą ir faršą gvazdikėliai dedami prieš kepimą, į mėsos patiekalus – 10-15 min., į buljonus, sriubas ir kompotus – 5 min. iki gaminimo pabaigos.
Teksto komentarai