Nuostabioji monstera (Monstera deliciosa Liebm.) savaime auga tropiniuose Centrinės Amerikos miškuose. Jų sėklas medžių vainikuose išbarsto paukščiai. Drėgnų miškų medžiai apaugę samanomis – tai puiki terpė parazitiniams augalams. Jaunos monsteros – epifitai, auga aukštai ant šakų, kol orinės šaknys pasiekia žemę ir įsišaknija. Įsišaknijusi ir sustiprėjusi liana greitai apraizgo visą medį – savo šeimininką, o kartais ir keletą artimiausių kaimynų.
Monsterų žiedai panašūs į kalijų žiedus, tik blyškesni. Namuose žydi retai arba visai nežydi, todėl labiau vertinamos dėl didelių, puošnių, skylėtų lapų. Trys pirmi lapai visuomet būna sveiki, ketvirtas turi vieną skylutę, penktas – jau tris. Nauji lapai labai gležni, susukti į ritinėlius ir auga vertikaliai. Subrendęs lapas kietas, vaškinis ir jo taip lengvai nesužeisi.
Džiunglėse monsteros įpratusios kovoti dėl kiekvieno saulės spindulio. Jos gerai jaučiasi paunksmėje ir net augina didesnius lapus. Jeigu auginsite prie lango, lapai visi kaip vienas pasisuks į ryškią šviesą ir augalas atrodys neproporcingai. Todėl monsterą statykite per 1-2 m nuo lango, tinka kambario kampas.
Geriausiai monsteros auga purioje, drėgnoje ir derlingoje žemėje. Joms tinka velėninės, lapinės žemės, komposto, durpių ir smėlio mišinys (3:1:1:1:1). Imkite platų negilų vazoną ir įrenkite gerą drenažą. Monsteros labai gerai auga, jeigu nuolat purškiamos orinės šaknys. Dar geriau, kai apvyniojama drėgnomis samanomis. Pabandykite pažaisti – netoli monsteros pakabinkite keletą puodelių su vandeniu. Orinės šaknys jį netrukus “užuos” ir ims sparčiai augti, kad pasiektų.
Kasmet persodinamų monsterų tręšti nereikia. Didelių augalų dažnai persodinti nebūtina, užtenka pakeisti viršutinį žemių sluoksnį vazone. Reikia atramų, nes augalas sunkus ir stiebas neišlaiko savo svorio.
Monstera dauginama atžalomis arba stiebo dalimis. Tačiau atžalų monsteros augina mažai, o stiebas tik vienas. Pjaunami viršūniniai auginiai su 1-2 tarpubambliais. Paskui jie patrumpinami – paliekamas vienas tarpubamblis ir vienas suaugęs lapas (auginiai su jaunais lapais beveik neįsišaknija). Pjaunama per 1-2 cm nuo bamblio viršaus, ir iš karto po bambliu apačioje. Žaizdos apibarstomos trinta medžio anglimi ir truputį apdžiovinama. Paskui sodinama į smėlio ir durpių (1:1) mišinį. Bamblys pusiau užberiamas žeme, jo viršus turi kyšoti. Dėl didelių lapų auginius sunku uždengti, todėl kasdien labai dažnai purškiama, o žemė tūri būti nuolat drėgna. Laikoma šiltai (ne mažiau 20-25°C). Auginiai su orinėmis šaknelėmis įsišaknija per keletą dienų, kiti – per 1-2 savaites.
Monsteros nesunkiai įsišaknija ir vandenyje, bet šaknys būna silpnos ir neprisitaikiusios gyventi žemėje. Kai jos paauga 1-2 cm, auginiai nedelsiant atsargiai persodinami į žemę. Įdomu, kad nupjauta monsteros viršūnė vėl pradeda auginti sveikus lapus, kaip jauni augalai. Nugenėta liana kurį laiką nustoja augti, o paskui auga lėčiau, kol atgauna jėgas.
Liaudiškai monsteros vadinamos verksnėmis, nes prieš lietų arba gausiai palaistytos pradeda “ašaroti”. Gimtinėje jos taip atsikrato vandens pertekliaus, nes dėl labai drėgno oro jo neįmanoma išgarinti, kaip tai daro augalai kitose augavietėse. Vandens perteklių monsteros kaupia specialiose talpyklose savo lapuose, o pasikeitus slėgiui išstumia jį lauk.
Teksto komentarai