Augalai

Kvaitulis

Augalas kvaitulis

Nuostabusis kvaitulis (Synsepalum dulcificum) — vienas iš keisčiausių tropikų augalų. Paragavus jo vaisių, skonio receptoriai ima krėsti nesąmones! Tuomet rūgštus ir kartus maistas atrodo saldus, vaisiai – ypač aromatingi, produktų skonis suintensyvėja. Kvaitulio vaisiai taip sužavėjo egzotikos mėgėjus, kad jie puolė sodinti augalą į vazonus ir auginti namuose. Kas gali būti smagiau, negu būrys iš nuostabos aikčiojančių svečių! Juk visi nori paragauti tų stebuklingų vaisių.

Kvaitulio vaisiaiKvaitulio vaisiuose yra glikoproteino mirakulino, kuris nuslopina natūralius skonio receptorių pojūčius. Jie atsigauna tik po pusvalandžio, o kartais prireikia net kelių valandų. Natūraliai nuostabusis kvaitulis auga Vakarų Afrikoje. Čia jis ypač populiarus ir plačiai vartojamas. Dauguma tenykščių valgių yra rūgštūs, todėl šis augalas labai praskaidrina vietinių žmonių gyvenimą.

Savo gimtinėje kvaitulis užauga 3-5 m aukščio, o vazone tesiekia 1 m (10 metų). Tai visžalis augalas, lapai ploni, odiški, pailgi. Suformuoja vieną arba keletą kamienų, auga lėtai. Žiedeliai nedidukai, balti. Vaisiukai maždaug 2-3 cm ilgio, raudoni. Jie valgomi, bet nėra saldūs, su didele sėklyte viduje. Sėjinukai pradeda derėti maždaug po 4-6 metų. Augalas dera 2 kartus per metus gausiai, ir paskui pamažu visus metus — ant jo nuolat kabo vienas kitas vaisiukas. Vaisiai prinoksta per 30-40 dienų. Jie greitai genda, o perdirbti praranda savo unikalias savybes.

Nuostabusis kvaitulis nepakenčia šarminės žemės ir sauso oro. Jis gerai auga ir dera tik purioje ir būtinai rūgščioje žemėje (pH 4.5-5.8). Tinka rūgščių durpių ir pušynų paklotės (arba perpuvusios pušų žievės) mišinys.
Labai svarbu tinkamai laistyti, nes augalas nemėgsta, kai jo šaknys mirksta vandenyje, bet nepakenčia ir perdžiūvimo.Substratas visuomet turi būti šiek tiek drėgnas.

Nuostabusis kvaitulisGeriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, visus metus šiltoje patalpoje. Sunkiai ištveria žiemos laikotarpį, kai patalpos kurį laiką nešildomos, taip pat sausą orą. Geriau jaučiasi poludariume, drėgname ir šiltame žiemos sode. Jeigu namuose yra akvariumas, vazoną galima pastatyti ant jo dangčio — užteks ir šviesos, ir šilumos ir oro drėgmės. Kai akvariumo nėra, vazonas laikomas šiltai, ant akmenukų padėkle su vandeniu (vazonas neturi liestis su vandeniu), retsykiais nupurškiama minkštu vandeniu. Laistoma taip pat minkštu arba filtruotu vandeniu, nes kvaitulis nepakenčia kalkių ir chloro.

Sėklos greitai praranda daigumą. Sėjama į rūgščių durpių ir perlito (galima pakeisti rupiu smėliu) mišinį (1:1), lengvai užberiama, uždengiama agroplėvele ir laikoma šiltai. Žemė turi būti drgėna ir šilta, daigyno negalima laikyti ant šaltos palangės. Pradeda dygti per 8-10 savaičių. Auga labai lėtai.

Suvalgius kvaitulio vaisių, labai smagu ragauti įvairių skonių maistą. Citrinos ir laimai atrodo visai nerūgštūs, juos galima valgyti kilogramais, greipfrutai — nekartus ir labai aromatingi, o alus — vaisvandenių skonio.

 

Kvaitulio uogos
Kvaitulio medis

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti