Augalai

Pankolinė kinmėtė

Augalas pankolinė kinmėtė

Augalas pankolinė kinmėtė arba anyžiniai lofantai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, kilę iš Šiaurės ir Vakarų Amerikos. Vertinami kaip kvapus, vaistinis, medingas ir dekoratyvus augalas. Tibeto liaudies medicinos žinovai anyžiniu lofantu pataria gydyti gastritą, skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimus.

Anyžinio lofanto stiebas status, kampuotas, gausiai šakotas, 60 – 100 cm aukščio. Lapai trikampiškai kiaušiniški, 4-8 cm ilgio ir 1-4 cm pločio, aiškiai dantyti, kotuoti, viršutiniai stambesni už apatinius. Apatinėje lapų pusėje daug eterinio aliejaus liaukučių. Žiedai trumpakočiai, stiebo ir šakelių viršūnėse susitelkę į menturius, kurie sudaro tankias varpas. Vainikėlis ryškiai violetinis arba melsvas. Sėklos rusvos, kampuotos, smulkios.

Dauginama sėklomis, jų stratifikuoti nereikia.

Pankolinė kinmėtė (anise hyssop)Pankolinė kinmėtė gerai auga atviroje saulėtoje vietoje, derlingoje žemėje. Dirva ruošiama ir tręšiama kaip ir kitoms daržo kultūroms. Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje sėjama tiesiai į purią daržo lysvę. Sėklos įterpiamos 1-2 cm gyliu, sudygsta per 10 – 14 dienų. Daigai persodinami į nuolatinę augavietę (kas 30×50 cm) ir gerai palaistomi. Prigiję patręšiami azoto trąšomis. Per vasarą purenama dirva (tarpueiliai), naikinamos piktžolės.
Pirmaisiais metais dauguma augalų gausiai išsišakoja ir jau liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje pražysta. Kitais metais pradeda žydėti liepos pradžioje. Žydi apie 2 mėnesius.
Kartais žiemą kai kurie kereliai iššąla ir nebeatželia. Rudenį nupjaukite nudžiūvusius lofanto stiebus ir pridenkite jais šaknis. Mulčiuokite eglišakėmis, durpėmis.
Sėklos pradeda bręsti rugpjūčio pabaigoje. Subrendusios greitai išbyra, o pavasarį sudygsta. Dera kasmet. Sėklas, kad neišbirtų, reikia surinkti atrankiniu būdu, arba sėklojus pjauti tada, kai paruduoja 60-70 proc. žiedynų. Paskui padžiauti gerai vėdinamoje patalpoje, kad sėklos visai subręstų.

Žydintys anyžiniai lofantai dekoratyvūs, skleidžia malonų, anyžius primenantį aromatą, todėl juos galima auginti gėlynuose. Juos gausiai lanko bitės. Vienoje vietoje patariama auginti ne ilgiau kaip 3 – 4 metai.
Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti anyžinio lofanto lapai bei žiedynai. Jie skinami žydėjimo pradžioje, tuomet turi daugiausiai eterinio aliejaus. Anyžinis lofantas tinka vaisiniams kompotams, salotoms, konservams aromatizuoti, pagardinti troškintą bei keptą upių žuvį.

Medingi augalai "Anyžiniai lofantai"
Mėlynai žydinti žolė "Anyžinis lofantas'
Pankolinės kinmėtės pievoje
Pankolinė kinmėtė (Anžinis lofantas)

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama