Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) – daugiametė, 10-30 cm aukščio gėlė, labiau žinoma kaip puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, žiedinės šakutės kylančios. Lapai smulkūs, priešiniai, standūs, pilkanžali. Juose daug liaukučių, kuriose kaupiamas eterinis aliejus, todėl augalas stipriai maloniai kvepia. Žiedai maži, rausvai violetiniai, susitelkę į galvutes. Vaisius – iš keturių riešutėlių, kurie subręsta rugsėjo mėn.
Gėlė auga sausuose pušynuose, lengvoje, smėlingoje dirvoje. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Vaistinė žaliava – paprastojo čiobrelio žolė . Pjaunama žydėjimo metu virš sumedėjusių augalo stiebų dalių. Džiovinama vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40-45° C temperatūroje.
Čiobrelio eteriniame aliejuje yra iki 30% timolio, kuris turi antiseptinių savybių. Gėlės ekstrakto dedama į preparatą pertusiną; jos geriama po 1 valgomąjį šaukštą (vaikams po pusę šaukšto) 3 kartus per dieną atsikosėjimui lengvinti sergant bronchitu, tracheitu.
Iš čiobrelio žolės gaminamas užpilas, kuris užmuša mikrobus, lengvina atsikosėjimą. Vartojamas laringitui, tracheitui, bronchitui gydyti. Užpilas gaminamas taip: 10 g žolės užpilama stikline verdančio vandens, 15 min. virinama, po 45 min. perkošiama, pripilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 1 -2 valgomuosius šaukštus 3 kadus per dieną po valgio sergant minėtomis kvėpavimo takų ligomis. Tinka jis ir gerklei skalauti. Užpilas nuskausmina, ramina, todėl jo pavilgais gydomi neuritai, radikulitas, įvairios odos ligos.
Liaudies medicinoje čiobrelio užpilo žmonės gerdavo nuo daugelio ligų: peršalimo, nemigos, kokliušo Sėkmingai juo gydė ir skrandžio bei žarnyno skausmus.
Užpilo negalima gerti perdaug, nes gali pykinti. Šio vaisto negalima vartoti nėščioms moterims, žmonėms, kurių sutrikusi kepenų, skrandžio funkcija.
Čiobrelis labai kvapus, todėl kaip aštrus prieskonis tinka daržovių, mėsos, žuvies ir kitiems patiekalams paskaninti. Jo eterinis aliejus dėl aromato plačiai vartojamas parfumerijoje, maisto pramonėje, likerių gamyboje.
Iš šios gėlės bitės surenka daug kvapaus, vitaminingo nektaro.
Čiobrelio žolės preparatai liaudies medicinoje naudojami sergant kvėpavimo takų ligomis, esant pilvo pūtimui. Augalas pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekcinėmis savybėmis. Čiobrelio nuoviras naudojamas esant blogam burnos kvapui.
Kontraindikacijos
Čiobrelio nereikėtų naudoti ilgą laiką ar dideliais kiekiais, nes eteriniame aliejuje esantis timolis gali pakenkti širdžiai, kepenims, padauginus gali pradėti pykinti. Šios vaistažolės preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims.
Vaistinės savybės
Liaudies medicina gydimui naudoja čiobrelio žolę.
- Čiobrelio žolė pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis, skreplius skystinančiomis savybėmis. Arbatomis gydomas bronchitas, laringitas, kosulys, tracheitas, peršalimas, nemiga bei vidurių pūtimas. Esant prastam burnos kvapui, nuoviru skalaujama burnos ertmė. Išoriškai čiobrelio pavilgai naudojami radikulitui, odos ligoms gydyti. Užpilas veikia nuskausminančiai bei raminančiai.
Rinkimas ir paruošimas laikymui
- Čiobrelio žolė renkama vasarą, geriausia čiobreliui žydint. Surinkta vaistinė žaliava džiovinama neviršijant 40 C temperatūros. Išdžiuvusi ai žolei nukuliami lapai bei žiedynai, koteliai vaistams nenaudojami.
Lietuvoje sutinkamos rūšys
- Paprastasis Čiobrelis (Thymus serpyllum L.)
- Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides L.)
Paprastąjį bei keturbriaunį čiobrelį sutiksime pievose ar pagrioviuose augant natūraliai. Šios rūšys lengvai kryžminasi. Vaistinis čiobrelis auginamas dirbtinai, ūkiuose ar soduose.
Teksto komentarai