Paprastasis lazdynas

Lazdynas (Corylus avellana) – dagiastiebis, status, didelis krūmas. Lapai vasarą žali, rudenį geltoni. Žiedai esti vyriškieji ir moteriškieji. Vyriškieji – žirginiai geltoni. Moteriškieji su ryškiai raudonomis purkomis yra vos įžiūrimi. Vėliau užauga vaisiai – riešutai. Tai augalas nereikalaujantis priežiūros. Galintis augti ir pavėsyje, ir saulės atokaitoje.

Kultūrinių lazdynų vaisiai didesni. Labai dideli vaisiai lazdyno “Puntukas”. Dauginami sėklomis ar atlankomis. Žydi vasario – kovo mėnesiais, riešutai sunoksta rugsėjo – spalio mėnesiais.

Lazdynų riešutai vieni iš brangiausių – jų kilogramas kainuoja apie 13 EUR. Iš vidutinio miške augančio paprastojo lazdyno krūmo prirenkama apie 3 kg riešutų, o iš kultūrinių veislių lazdynų – keletą kartų daugiau. Kevalas sudaro apie pusę riešuto svorio. Branduoliuose yra 60-80% aliejaus, iki 16% baltymų, 3.5% cukraus, B ir E vitaminų, ypač daug mineralinių medžiagų – kalcio, fosforo, magnio, kalio.

Nors riešutai labai vertingi, kasti miške medelių neverta, nes kultūrinių lazdynų derlius keletą kartų gausesnis, o riešutai stambesni. Be senų veislių ‘Cisford’, ‘Mogul nut’, ‘Daviana’, ‘Jeeve’s seedling’, medelynuose ir mugėse kartais būna pirkti vertingų naujų kultivarų – ‘Halės milžinai’, ‘Barcelona’ ar ‘Santiam’ (panaši į ‘Barcelona’, bet dera 2 savaitėms anksčiau, o krūmas mažesnis), taip pat stambiavaisių rusų selekcijos hibridinių lazdynų. Jų riešutai gerokai stambesni, derlius taip pat gerokai didesnis, nes riešutukai auga kekėse ne po 2-3, o po 6-12, o svarbiausia – retai pramečiuoja.

Esama raudonlapių lazdynų, kurių lapai bordo su žaliu. Vaisiai taip pat bordo, dar ryškesnėse goželėse.

Dažnai sodininkai ieško pirkti fundukų – tai rusiškas tarprūšinių hibridinių lazdynų pavadinimas. Manoma, kad fundukai kilo savaime susikryžminus paprastiesiems, didiesiems ir pontiniams lazdynams. Tikriesiems fundukams pas mus per šalta. Rusų selekcinikai juos dar kartą sukryžmino su paprastuoju ir kitais rūšiniais lazdynais, ir gavo keletą šalčiui atsparių kultivarų.

Pamaskvėje gerai jaučiasi ‘Akademic Jablokov’, ‘Tambovskyi rannyi’, ‘Tambovskyi pozdnyi’, ‘Akademic Jablokov Nr.4’, ‘Sacharistyi’, neblogai dera ‘Moskovskyi rannyi’, ‘Pervenec’, ‘Purpurnyi’ lazdynai.

Rekomenduojama greta pasodinti keletą lazdynų, nes tai vėju apdulkinami augalai – kuo jų daugiau, tuo gausiau dera. Kryžmadulkai labai tinka ‘Tambovskyi rannyi’, ‘Tambovskyi pozdnyi’ ir ‘Pervenec’, jų vyriški žiedynai atsparūs šalčiui. ‘Halės milžinai’ taip pat yra puikūs apdulkintojai.

Pirmą hibridinių lazdynų derlių nesunku suskaičiuoti, bet vėliau jie dera vis gausiau ir gausiau. Žinoma, jeigu tinkamai auginami.

Kultūrinius, o ypač hibridinius lazdynus būtina kruopčiai prižiūrėti. Jų šaknys, panašiai kaip žemaūgių vaismedžių, auga dirvos paviršiuje, todėl pasodinti storai mulčiuojami, o sausu oru laistomi. Jie palyginti jautriai reaguoja į dirvos sudėtį – geriausiai auga ir dera juodžemyje, sunkiame užmirkusiame molyje skursta, o smėlyje augina lapus ir žiedų tenka laukti ilgai. Šiems lazdynams reikia lengvos, nesuslūgusios ir puveningos žemės su daug humuso. Sunkesnė žemė pagerinama smėliu ir durpėmis, krūmeliai mulčiuojami komposto arba gerai perpuvusio mėšlo ir smėlio mišiniu (neturi liestis su kamienais).

Geriausia kultūrinius lazdynus dauginti atlankomis. Pavasarį prilenkiamos jaunos antrametės šakos. Netinka derančios šakos, jos įsišaknija prasčiau. Derlingoje ir lengvoje žemėje atlankomis padauginti hibridiniai lazdynai dažnai pražysta ir dera jau kitais metais. Auginiais padauginti lazdynai – po 2-3 metų. Sėjinukai neišlaiko veislės požymių ir dera tik po 10-12 metų. Juos galima atskirti – sėjinukai turi stambią pagrindinę šaknį, o vegetatyviai padauginti krūmeliai – tik kuokštinių šaknų gniužulą.

Lazdynus būtina formuoti. Išpjaunamos visos į vidų augančios ir krūmą tankinančios šakos, pagrindinių stiebų viršūnės patrumpinamos iki šoninių šakų (pirmo išorinio pumpuro virš paskutinio išsišakojimo). Išpjovus tankinančias šakas pradeda augti nauji ūgliai, kurie dera vėliau. Genima pavasarį, žydėjimo pabaigoje, kai papurčius šaką byra žirginėliai. Tinkamai suformuotas lazdyno keras yra ažūrinis, šakos vėjo perpučiamos. Jeigu jaunas krūmas neleidžia ūglių, galima truputį pagudrauti – vieną arba dvi derančias šakas nuleisti horizontaliai (pririšti arba pakabinti svorį).

Jeigu vyriški žiedai išsiskleidžia anksčiau už moteriškus, žiedadulkes galima teptuku surinkti į popieriaus skiautę ir laikyti šaldytuve. Paskui sumaišyti su vandeniu ir nupurkšti moteriškus žiedus.

Rudenį, kai auga ir noksta riešutai, o oras sausas ir karštas, lazdynus būtina laistyti, kitaip jie numes užuomazgas. Pavasarį lazdynus būtina profilaktiškai purkšti insekticidais, nes riešutiniai straubliukai gali sunaikinti beveik visą derlių.

Kartais lazdynų lapai susisuko į tūtelę, o viduj būna kiaušinėlių. Tai cigarsukių darbas. Jie pakanda lapkotį, todėl lapas nenudžiūva, tik apvysta, ir kybo pusgyvis visą sezoną.
Ypač daug žalos pridaro riešutiniai straubliukai. Tai dėl jų kirmija ir krenta riešutai. Jauni vabalai ėda lapus, paskui deda kiaušinius į dar žalius minkštus riešutus. Riešutai auga, bręsta, kol išsiritusios lervos suėda jų branduolį. Tuomet riešutai nukrenta. Liepos mėnesį nuolat purtykite lazdyną, kad nukristų pažeisti riešutai. Juos surinkite ir sudeginkite, kol lervos (jos žiemoja dirvoje) neišlindo laukan. Chemikalais krūmai purškiami balandžio mėn.
Lazdynus labai nusilpnina pumpurinės ir lapus čiulpiančios erkutės. Pumpurai išsipučia, o paskui nudžiūva. Šakas su tokiais pumpurai nupjaukite ir sudeginkite. Chemikalai erkių, kol jos tupi pumpuruose, neveikia. Akaricidais purškiama tuomet, kai oras sušyla iki 10-11°C (vidutinė paros temperatūra), ir lenda 3-4 lapelis.
Dažnai jaunus žirginius nušaldo pavasarinės šalnos, o kai žemė nederlinga ir metai sausi, jie visai nesivysto. Normalu, kai lazdynai gausiai dera tik kas keletą metų.
Yra ir su lazdynų priežiūra susijusių ligų. Kai džiūva šakos ir žievė krūmo apačioje pasidaro kauburiuota – citosporozė. Kai lapus išmuša smulkios gelsvos, vėliau oranžinės dėmės su kauburiukais, lapai džiūva ir krenta – antraknozė. Abiem atvejais krūmai reikia išretinti, išpjauti pažeistas šakas, patręšti, palaistyti, vėliau tinkamai prižiūrėti.
Drėgną vasarą soduose sparčiai plinta kekerinis puvinys. Neaplenkia jis ir lazdynų. Pavasarį profilkatiškai purškiama bordo skiediniu, paskui galima efektoriumi. Rudenį sugrėbkite ir sudeginkite lapus arba bent nupurkškite juos fungicidais.