Paprastasis putinas (Viburnum) – sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos augalas. Pirmieji darbai apie kultūrines putinų veisles pasirodė Amerikos selekcininkų darbuose.
Putinas gražus visais metų laikais. Graži sodriai žalia lapija.
Žiedai susitelkę į skėtį. Pradeda žydėti nuo krašto ir taip pamažu link vidurio.
Putino krūmas žydi birželio mėnesį. Kraštiniai žiedai didesni, į vidurį smulkesni. Žiedai balsvai gelsvi, lankomi įvairių vabzdžių. Saldžiavaisio lapai, žiedai didesni už paprastų putinų.
Vėliau žiedų vietoje formuojasi uogos, kurios auga, didėja, noksta.
Saldžiavaisių putinų uogos nėra tokios karčios kaip paprastų, tačiau net ir įprasto putino uogos puikus vaistas su medumi. Pasodinus mažą augaliuką pirmais antrais metais tik augs, tačiau nežydės, uogų neaugins. Ketvirtuose metuose gali pasiekti dviejų metrų aukštį.
Sodinti į vidutinio derlingumo žemę, kurioje būtų pakankamai drėgmės. Augalai pakenčia dalinį pavėsį, tačiau geriau dera atvirose vietose.
Vaisius gausiai veda apie 15 metų, vėliau geriau pakeisti jaunais augalais.
Dauginti vasarą žaliaisiais auginiais, kurie lengvai įsišaknyja. Taip pat galima atlankomis, jei šakos nėra labai aukštai. Rūšinius putinus galima dauginti ir sėklomis, prieš tai 5 – 8 ºC jas stratifikavus.
Pabandykime užsiauginti ir paskanauti. Uogos valgomos trintos su cukrumi, verdamas kisielius, daromi kompotai.
Augalas putinas – putininių (Viburnaceae) šeimos 1,5-4 m aukščio mėdėjantis krūmas. Jaunos šakelės gelsvai rudos, senos – pilkos, supleišėjusia žieve. Lapai priešiniai, plačiai kiaušiniški, 5-10 cm ilgio, 5-8 cm pločio, su 3 (5) skiautėmis, stambiai dantyti, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė – šiek tiek šviesesnė, plaukuota. Žiedai 5-10 cm skersmens, škotiškuose, plokščiuose, retuose žiedynuose. Kraštiniai žiedai belyčiai, vainikėlis ratiškas, plokščias, baltas, vidurinių žiedų vainikėlis varpo pavidalo, baltas. Mezginė apatinė, vienalizdė. Vaisius apvalus arba elipsiškas, 8-10 mm ilgio, raudonas kaulavaisis – uoga. Kauliukai 7-9 mm ilgio, širdiški arba beveik apvalūs, smailia viršūne ir nelygiu paviršiumi. Žydi gegužę-birželį. Vaisiai prinoksta rugpjūtį-rugsėjį.
Paplitimas. Auga drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Labiausiai paplitęs glėjiškuose ir dumbliniuose priemoliuose su pratekančiu vandeniu, krūmuose, pamiškėse, panamėse. Geriausiai dera gerai apšviestose vietose. Dažnas.
Veikliosios medžiagos. Putino žievėje yra 6,5% dervų, iki 2% rauginių medžiagų, organinių rūgščių: acto, izovalerijono, skruzdžių, sviesto; vaisiuose – iki 3% rauginių medžiagų, apie 3% organinių rūgščių, vitamino C, iki 32% invertuoto cukraus; sėklose – 21% aliejaus.
Paruošimas. Vaistams vartojama žievė (Viburni cortex) ir vaisiai (Viburni fructus). Žievė lupama anksti pavasarį (balandį), kol neišsiskleidė lapai ir kai lengvai atsiskiria nuo medienos. Taip pat ji renkama ir rudenį, kol lapai nepradėjo gelsti ar raudonuoti. Lupama juostelėmis, be medienos likučių. Džiovinama atvirame ore arba džiovykloje iki 45 °C temperatūroje. Išdžiūvusios žievės juostelės turi būti 10-20 cm ilgio, 1,5 mm storio, iš išorinės pusės rusvai pilkos, iš vidinės gelsvos, silpno kvapo ir kartoko skonio. Tinka vartoti 4 metus.
Vaisiai renkami (rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje) subrendę, nepažeisti ir sausi. Teigiama, kad neprinokę vaisiai truputi nuodingi. Džiovinami tamsioje, gerai vedinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 60°C temperatūroje. Išdžiuvę vaisiai turi būti susiraukšlėję, rausvai oranžiški arba tamsiai raudoni, silpno specifinio kvapo, saldžiai rūgštūs. Tinka vartoti 1 metus.
Naudojimas. Putinų žievė veikia raminančiai, naikina bakterijas, mažina karščiavimą, stabdo kraujavimą. Žievėje esantys junginiai raminamai veikia gimdą, todėl jos nuoviras vartojamas gresiant persileidimui.
Vaisiai vartojami nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų, plaučių uždegimo, hipertoninės ligos, kepenų negalavimų, bronchinės astmos, cukraligės. Jie didina skrandžio rūgštingumą.
Teksto komentarai