Paprastasis Raudonėlis

Nors paprastąjį raudonėlį (Origanum vulgare) galime sutikti ir natūralioje pievoje ar šlaite, dažniausiai jį auginame savo sklype. Vaistinei žaliavai renkama raudonėlio žolė, kuriai sudžiuvus nurenkami lapai bei žiedynai, o stiebai nenaudojami. Ši vaistažolė gerina virškinimą, skatina prakaitavimą, padeda sergant bronchitu bei karščiuojant. Raudonėlio nuoviru gerinamas apetitas bei burnos kvapas. Dėl savo aromato augalas naudojamas parfumerijoje.

Morfologija

Paprastasis raudonėlis – 30-80 cm aukščio, daugiametis augalas

Stiebas status, išsišakoja prie žiedyno. Rečiau turi 1-2 atšakas prie pamato. Žalias, kartais rausvos spalvos. Priešingose pusėse plaukuotas.

Lapai kiaušiniški, kartais pailgi, kotuoti, 2-5 cm ilgio, viršūnė smailėjanti. Lapo kraštai lygūs arba smulkiai dantyti, su blakstienėlėmis. Viršutinė lapo pusė plika, apatinėje pusėje lapas plaukuotas ties lapo gyslomis.

Žiedai – skėtiškos šluotelės sudarytos iš varpučių, kurios ilgėja vaisiams bręstant. Pažiedlapiai kaiušiniški, smailia viršūne, vainikėlio spalvos, kartais žali. Taurelė 2-3 cm ilgio, trikampiškais danteliais, kurie dvigubai ar net daugiau trumpesni už vamzdelį. Vainikėlis 4-6 mm pločio, rausvas, violetinis, purpurinis, pasitaiko baltų. Jo išorinė pusė plaukuota.  2 kuokeliai ilgesni už viršutinę lūpą, išsikišę iš vainikėlio po vieną į skirtingus šonus, du trumpesni. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.

Vaisiai smulkiai taškuoti, rusvi ar šviesiai pilki, 0,75-1 mm ilgio. Subręsta rugpjūčio rugsėjo mėnesiais.

Kontraindikacijos

Raudonėlio preparatų nenaudoti besilaukiančioms moterims, esant aukštam kraujospūdžiui.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina naudoja visą antžeminę raudonėlio dalį. Augale esančios medžiagos pasižymi raminančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, virškinimą gerinančiomis savybėmis. Raudonėlis naudojamas sergant bronchitu, esant virškinamojo trakto sutrikimams, nemigai, nervų sistemos sutrikimams, padeda karščiuojant.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Antžeminė augalo dalis, paliekant iki 20 cm nuo žemės, gali būti  pjaunama 1-2 kartus metuose. Raudonėlio žolė paskleidžiama plonu sluoksniu ir džiovinama nuolatos pavartant. Jei buvo nupjauti storesni augalo stiebai – jie atskiriami nuo lapų, ir patys stiebai nenaudojami. Išdžiuvusi žaliava žalsva, stipraus būdingo kvapo, kartoko, sutraukiančio skonio. Laikoma sausoje vėsioje vietoje tinka naudoti 1 metus.

Naudojimas maistui

Raudonėlis – žinomas prieskoninis augalas. Juo gardinami mėsos, kiaušinių, žuvies patiekalai, salotos, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai, sriubos, troškiniai.

Kiti panaudojimo būdai

• Dėl itin aromatingo eterinio aliejaus raudonėlis naudojamas parfumerijoje, gaminant kremus ar muilą.
• Dažnai auginami daržuose kaip aromatingi, dekoratyvūs augalai.
• Raudonėlio žolėje esančios medžiagos dažo juoda arba tamsiai ruda spalva, žiedai dažo rausvai.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai auga viena rūšis – paprastasis raudonėlis. Jį galima aptikti pievose, šlaituose, retuose miškuose.