Augalai

Paprastoji šantra

Žolė šantra

Augalas paprastoji šantra (Marrubium vulgare L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametė, 20-60 cm aukščio, maloniai kvepianti žolė. Jis plačiai paplitęs Europoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze. Lietuvoje retas, auginamas kaip prieskoninis, vaistinis, medingas ir dekoratyvus augalas.

Augalas šantra botanikojePaprastosios šantros stiebas status, nešakotas arba šakotas, plaukuotas. Lapai raukšlėti, karbuoti. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apaugusi retais plaukeliais, apatinė ištisai apaugusi balsvais plaukeliais ir šereliais. Apatiniai lapai apskritai kiaušiniški, ilgakočiai, o viršutiniai kiaušiniški, trumpais lapkočiais. Žiedai balti, trumpakočiai, gausiažiedžiuose menturiuose. Vainikėlis baltas, pūkuotas. Vaisiai bukai tribriauniai, rudi.

Šantra dirvai nereikli. Gerai auga saulėtoje vietoje, priemolio ar priesmėlio dirvoje. Mėgsta purius dirvožemius. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metai, todėl prieš sodinimą ar sėją reikia gerai paruošti dirvą, išnaikinti piktžoles, patręšti mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Kalio ir fosforo trąšos beriamos rudenį, azotinės – pavasarį.

Dauginama sėklomis, dažnai pasisėja pati. Galima sėti į inspektus aba tiesiai į lysvę pavasarį. Sudygsta per 10-18 dienų. Inspekte pasėti daigai į nuolatinę vietą sodinami 30 cm atstumu. Lysvėje sėjinukai išretinami kas 25-30 cm.
Jaunus daigus reikia laistyti, ravėti, purenti tarpueilius ir naikinti piktžoles, taip pat nepamiršti patręšti mineralinėmis trąšomis. Jau pirmųjų metų antroje pusėje augalai plačiai išsikeroja ir patys nustelbia piktžoles.

Augalas paprastoji šantraPražysta dvimečiai sėjinukai, paskui žydi ir dera kasmet. Kai kurie augalai pražysta ir pirmaisiais augimo metais.
Žydėti pradeda birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ir žydi apie15 dienų. Sėklos subręsta rugsėjo pabaigoje. Labai šaltą žiemą kai kurie augalai gali iššalti.

Paprastojoje šantroje yra eterinio aliejaus, kuris maloniai kvepia, taip pat kartumynų, kurie maisto produktams suteikia specifinį skonį, dar rauginių medžiagų, gleivių, saponinų. Žiedus gausiai lanko bitės ir surenka daug nektaro. Švieži arba džiovinti šantros lapai ir jauni ūgliai labai tinka patiekalams pagardinti. Jie yra švelniai rūgštoko skonio. Galima dėti į salotas, tinka įvairiems daržovių patiekalams paaštrinti ir daržovių sriuboms paskaninti. Žiemai šantros galima susidžiovinti. Žydinčios ūglių viršūnės nupjaunamos ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Paskui laikoma sausai ne ilgiau kaip 2 metai.

Paprastoji šantra (vaistinė žolė)
  send("{tab}{tab}{tab}")  sleep(50)  send("^{v}")

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti