Augalai

Perkūnropės

Perkūnropės

Pastaruoju metu perkūnropės skirstomos į dvi gentis – Jovibarba (siūloma vadinti perkūnropėmis) ir Sempervivum (siūloma vadinti šilropėmis) storlapinių (Crassulaceae) šeimos daugiamečiai augalai.

Perkūnropes sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų ir sudaro mėsingus žiedynkočius.

Žiedai dvilyčiai, turi po 6 – 20 narių, susitelkę skydiškose šluotelėse. Taurelė žalia, sultinga, pagrinde suaugusi. Vainiklapiai laisvi, balti, geltoni, rausvi, purpuriniai. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.

Skirtingų rūšių perkūnropės skiriasi lapų spalva, žiedynų aukščiu, skrotelių dydžiu. Skiriasi ir žiedų spalva.

Laukinių perkūnropių lapų spalva žalia ar pilkšva.

Veislinių lapai nuo tamsiai žalių iki raudonų, dvispalvės, ryškiai geltonos.

Auginamos darželiuose, alpinariumuose, kapinėse. Auga bet kokioje dirvoje, tačiau šlapių dirvų vengti.

Dauginti vegetatyviniu būdu – atskiriant vaikučius. Tai daryti galima nuo ankstyvo pavasario iki rudenio. Atskirtos jau turi šakneles, todėl nesunkiai prigyja.

Prigyja ir esančios be šaknelių, tik jas pasodinus reikia reguliariai palieti, kol įsišaknydins. Jei atskirsim rudenį – pamulčiuoti, kad nepakenktų šaltis.

Galima dauginti ir sėklomis, bet verta tik norint išvesti naujų veislių. Sėklas sėti anksti pavasarį į dėžutes ar šiltnamyje. Kadangi sėklos labai smulkios jas galima sėti sumaišytas su smėliu. Sėklų žemėmis užberti nereikia.

Į atvirą gruntą išsodinti tik antrais metais. Po dviejų metų įgauna tikrą išvaizdą ir dydį.

Šilropė - Perkūnropė
Gėlės perkūnropės
Perkūnropė
Augalas perkūnropė

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Komentarai

Komentuoti

Leave a Reply to Justinas Pakalnis Atšaukti

  • Noriu paklausti apie tinkamuma valgyti laukines perkunropes. Man pasakojo tremtinys iš altajaus krašto,kad valge. Bandžiau. Skanu. Jusu nuomone. Parašykite man. Ačiū

    • Asmeniškai netęko ragauti.

      Iš literatūros: “Jauni ūgliai ir dekoratyviniai lapai valgomi žali. Jie traškūs, skoniu ir tekstūra panašūs į agurkus. Iš lapų taip pat galima išspausti sultis ir pasigaminti gėrimą. Kitos rūšys nebūtinai valgomos. Šis augalas lapuose kaupia vandenį panašiai kaip alavijas. Iš tikrųjų jis gali būti naudojamas nudegimams saulėje ar kitiems atsitiktiniams nudegimams gydyti tokiu pat būdu. Tai geras alavijo pakaitalas, nes jį galima palikti augti lauke (iškenčia žiemą), todėl jį lengviau prižiūrėti. Didesniais kiekiais gali sukelti vidurių pūtimą ir sutrikdyti skrandžio veiklą, todėl, jei pirmą kartą bandote juos vartoti, neskubėkite.”

Reklama

Reklama