Egzotikos mylėtojams turėtų patikti dar viena bulvinių šeimos daržovė – pikulialapis baklažanas (Solanum sisymbriifolium), kilęs iš Pietų Amerikos. Augalas nelepus, labai dekoratyvus, neblogai dera bet kokiu oru. Žiedai nuo baltų iki melsvų, kaip bulvių, bet labai kvepia. Augalas dar vadinamas pikulialape kiauliauoge.
Kai augalas pražysta, kartu su gražiais savo lapais sudaro puikią visumą. Vaisiai nedideli, forma panašūs į vyšnios dydžio raudonus pomidorus. Žalios uogos skoniu primena vyšnias, prinokusios – erškėtuoges. Minkštimas oranžinis, saldžiarūgščio skonio.
Šis baklažanas nebijo šalčių ir išgyvena temperatūrai nukritus iki -5°C.Tai vienintelis bulvinių šeimos atstovas, kuris gali šitiek iškęsti. Jį galima sodinti į lysvę kartu su kopūstais ir niekuo nepridengti. Bijo tik saulės šaltą rasotą rytą, nes rasos lašeliai kartu su spinduliais gali nudeginti jų plačius švelnius lapus.
Augalas atsparus ligoms, bet kaip ir bulves jį mėgsta kolorado vabalai.
Sėjama anksti pavasarį, kovo pabaigoje, kad daigus kartu su ankstyvaisiais kopūstais būtų galima persodinti į lysvę. Sėklas beriu į indelį su žemėmis. Plonai užberiu, palieju ir uždengiu polietilenu. Laikau šiltai, bet niekuomet nededu ant radiatoriaus, galima šalia arba po juo ant žemės. Kasdien pravėdinu. Kai išdygsta, laikau šviesiai, o kai išleidžia lapukus – išpikiuoju. Pikiuodamas sodinu giliai, iki skilčialapių. Palieju silpna, daigams skirta priemone “Daiga”.
Lauke sodinu į purią, derlingą žemę, tinka komposto, juodos daržo žemės, durpių, smėlio ir pelenų mišinys. Iškasusi didesnę duobutę viską supilu, kauptuku išmaišau. Jeigu žemė derlinga, dedama tik pelenų (duobei – stiklinė). Paskui prižiūriu kaip pomidorus (ūgtelėjusius šoninius ūglius reikia išskinti). Jeigu pažastiniai ūgliai didesni, juos galima įšaknydinti.
Augalas spygliuotas, ir spygliai auga kartu.
Tinkamai prižiūrimas keras sunokina apie 2-3 kg saldžių vaisių.
Teksto komentarai