Puansetija

Puansetija dažnai apibūdinama kaip lepus, vienkartinis augalas, ir iškart po Kalėdų keliauja į šiukšlių dėžę. Tačiau tai daugiametės gėlės, tik jas reikia tinkamai prižiūrėti. Iš pradžių į žolę panašios puansetijos ilgainiui sumedėja ir virsta gražiais šakotais krūmeliais.

​Puikioji puansetija (Euphorbia pulcherrima Willd., sin. Euphorbia pulcherrima Grah.) priklauso karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimai. Savaime auga Meksikoje, Gvatemaloje ir Floridoje kaip vienastiebiai, šakoti, svyrantys medeliai. Tikrieji puansetijų žiedai neišvaizdūs, smulkūs, žalsvai gelsvi ir juos sunku pastebėti. Labiausiai akį traukia balti, geltoni, gelsvai rožiniai, rožiniai ir ryškiai raudoni pažiedlapiai. Geriausių veislių puansetijas sukūrė pasaulyje garsūs selekcininkai Ekė (Ecke), Gro (Gro), Hegas (Heagas) ir Gutbyras (Gutbier). ‘Dorothea’ puansetijos kerojasi į šonus, tai svyrantis augalas rožiniais pažiedlapiais. ‘Gropom’ (prancūziška veislė) – abrikosų spalvos pažiedlapiais, ‘Regina’ – baltais pažiedlapiais.

Savo gimtinėje Meksikoje puansetijos auga vešlios ir ištįsta daugiau 3 m. Parduotuvėse šie gražūs karpažoliniai augalai karaliauja gruodžio – sausio mėn. Žydi paprastai nuo lapkričio iki sausio, bet tinkamai reguliuojant apšvietimą gali žydėti beveik visus metus. Puansetijos šilumamėgės ir šviesamėgės, bet nemėgsta tiesioginės saulės. Žydinčias jas geriau laikyti vėsiai, kad ilgiau nevystų žiedai. Vasarą puikiai jaučiasi ramioje vietoje lauke.
Puansetijoms reikia vandeniui laidžios, purios žemės. Netinka labai derlinga ir lengva, nes tuomet vešliai auga, bet menkai žydi. Jas galima auginti durpių, lapinės žemės, komposto ir smėlio (2:1:1:1) mišinyje.

Kai puansetijos žydi, geriausia kambario temperatūra – 15 – 20°C. Laistoma saikingai drungnu vandeniu. Nuo šalto vandens ir perlaistymo gali nukristi lapai ir pradėti pūti šaknys. Šias gėles reikia kasdien nupurkšti, nes joms kenkia sausas oras, užpuola baltaspariniai ir voratinklinės erkutės.

Peržydėjusi puansetija 3 mėn. laikomos vėsiai (12 – 15°C) ir beveik nelaistoma, kad pamažu nukristų lapai. Balandį belapiai krūmo formos puansetijų stiebai patrumpinami 10, svyrančių – 5 cm. Genėkite atsargiai, nes baltos jų sultys nuodingos!

Išgenėtos puansetija laikoma drėgnai ir šiltai (24 – 26°C). Persodinama balandį į nurūgštintų durpių substratą arba kambarinėms gėlėms skirtą žemę. Kai pradeda augti ūgliai, temperatūra (spalio mėnesį) sumažinama iki 20-22°C dieną ir 18-20°C naktį. Tręšiama mineralinėmis trąšomis.

Ši kalėdinė gėlė dauginama auginiais. Pjaukite 12-15 cm ilgio ūglius (ne mažiau kaip su 2 tarpubambliais). Pjūvių vietose išbėgusias pieniškas sultis nušluostykite sugeriamuoju popieriumi arba vata, galiukus įmerkiame į švarų šiltą vandenį. Pjaukite aštriu peiliu, nes kerpant sekatoriumi jie labai susispaudžia. Du apatinius ūglių lapus nuskinkite. Ūglius sodinkite 1.5 cm gyliu į 6-8 cm skersmens vazonėlius, drėgną perlito ir durpių (1:1) mišinį (pH 6-6.2). Giliau pasodinti ūgliai gali supūti. Auginiai geriausiai įsišaknija, kai oro temperatūra 22-25°C, o substrato – 25°C. Vazonėlius uždenkite polietileno plėvele. Gerai, kad vazonėliai stovi šiltai (ant šilto pagrindo). Oro drėgmė turi būti didelė, tačiau perlaistyti negalima, nes auginiai pradeda pūti. Po savaitės auginius 1-2 val. Išvėdinkite (saugokite nuo skersvėjų!). Auginiai paprastai įsišaknija per 3 savaites, tuomet galima nuimti plėvelę. Oro temperatūra po truputį sumažinama iki 20°C. Daugiastiebės puansetijos dauginamos iki rugpjūčio, vienastiebes – rugpjūčio pabaigoje. Vėlai rudenį padaugintos auga žemos, prastai atrodo.

Jauni augaliukai persodinami į 10 – 11 cm skersmens vazonus. Sodinkite atsargiai, nepažeiskite šaknų ir labai nesuspauskite žemės. Iš sužeistų šaknų išbėga daug sulčių ir augalai nusilpsta. Prieš persodinimą nelaistykite!

Iki rugpjūčio mėn. persodintų ir įsišaknijusių puansetijų viršūnės nukerpamos 2 cm, labai ištįsę kerai genimi stipriau. Patalpoje dieną ir naktį spalio 1-15 d. turi būti 20°C šilumos, spalio 15-30 d. – 17-20°C, lapkričio 1-15 d. – 16-17°C, o lapkričio 15-30 d. – 16°C. Kai dienos ir nakties temperatūra labai skiriasi, išauga smulkūs pažiedlapiai. Laistoma pašildytu vandeniu, iki rugsėjo – normaliai, vėliau – saikingai.

Persodintos ir prigijusios puansetijos tręšiamos azoto arba kalio ir azoto (1:1) trąšomis. Galima tręšti ir per lapus 1-2 kartus per savaitę karbamido (5g / 10 l) ir magnio sulfato (10 g / 10 l) tirpalu. Neperdozuokite, nes nuo per didelės druskų koncentracijos pradeda raitytis lapų pakraščiai.

Kad susiformuotų žiedai ir nusispalvintų pažiedlapiai, nuo rugsėjo apie 2 mėnesius, nelygu rūšis, puansetijų diena turi trukti tik 10-12 val. (įskaičiuojamas ir dirbtinis apšvietimas). Todėl rekomenduojama bent 12-14 val. per parą augalą laikyti po kibiru arba dėže.

Sausu oru puansetijas užpuola paprastieji ir miltuotieji skydamariai, baltasparniai, kai per šilta – voratinklinės erkutės. Lapai šviesėja, kai substratas per drėgnas, per didelis jo pH arba žemėje per daug kalcio. Pažiedlapiai išblykšta dėl aukštos temperatūros ir kai trūksta azoto.