Augalai

Raukšlėtasis svaidenis

Vijoklinis augalas valgomais vaisiais 'raukšlėtasis svaidenis'

Norite savo balkone turėti džiungles? Pasodinkite raukšlėtąjį svaidenį (Momordica charantia)! Tai vienametis augalas, moliūginių šeimos atstovas. Svaideniams priklauso apie 45 rūšių augalai, plačiai paplitę Indijoje, Kinijoje, Taivane, Filipinuose, Japonijoje ir kitose šalyse.

Kai kurių rūšių svaidenių lapai ir stiebai gali nudilginti rankas, kaip dilgėlė. Svaidenių lotyniškas pavadinimas momordicus reiškia dilginantis. Bet kai vaisiai pradeda nokti, augalas nustoja dilginti.

Dauginama sėklomis ir vegetatyviai. Sėklos didokos, garstyčių spalvos. Sėjama balandžio pradžioje. Iš pradžių sėklos keletą valandų pamirkomos šiltame vandenyje , paskui sodinama į vazonėlius, uždengiama skaidriu polietilenu ir laikoma šiltai. Po savaitės arba pusantros pasirodo daigai. Ūgtelėjusius ir sustiprėjusius daigus galima persodinti į didesnį indą (5 l talpos), jeigu auginsite balkone.

Raukšlėtasis svaidenis​Svaideniai auga ir lauke, bet tik šilčiausioje vietoje. Jiems reikia atramų, nes auga greitai ir leidžia daug šoninių ūglių. Persodinti daigeliai trumpam nustoja augti.Tuo metu jie “kaupia energiją” ir augina šaknis. Sustiprėję pradeda augti ne dienomis, bet valandomis. Pokyčius pastebėsite kasdien! Augalas kabinasi už menkiausios atramos, kuri pasitaiko jo kelyje – augalo, sienos ar virvės. Nukreipkite į reikiamą pusę, paskui pats puikiai kops.
Geriausiai kas 20-30cm pritvirtinti virves, kad galėtų kopti aukštyn. Vienas augalas trijų metrų aukščio balkoną gali paversti tikriausiomis džiunglėmis. Laistoma nusistovėjusiu vandeniu, žemė neturi perdžiūti. Augalo formuoti nereikia. Retkarčiais patręšiama organinėmis trąšomis.

Birželio viduryje pasirodo pirmieji ryškiai geltoni ir kvepiantys vyriški žiedai. Po savaitės kitos pasirodo ir moteriškieji žiedai. Juos nesunku atskirti iš mažyčių žalių vaisių. Svaidenių vaisiai užauga iki 15 cm ilgio ir 200 g svorio! Kol subręsta, vaisius keletą kartų pakeičia spalvą. Iš pradžių pagelsta galiukai, o kitą dieną vaisiai jau visai oranžiniai, tik kai kur su žalsva odele. Jie puikiai atrodo žalių lapų fone.

Vaisiai kasdien vis labiau minkštėja, ant odelės daugėja įvairaus dydžio ir formų gumbelių. Pagaliau galiukas suskyla ir vaisius “išsižioja”. Viduje matyti rubino spalvos sėkliukės, jos valgomos ir saldžios. Rudeninis šaltukas pražūtingas – lapai nugelsta, pradeda nykti. Tačiau svaideniai jau būna užauginęs vaisius, belieka išrauti.

Subrendęs vaisius gruoblėtas, aitraus skonio. Jeigu norite valgyti ne tik sėklas, bet ir minkštimą, vaisių reikia nuplikyti. Paskui dedama į troškinius, sriubas.Tinka marinuoti, labai skanus keptas.Tam prinokę ir nuplikyti vaisiai smulkiai supjaustomi ir apkepami aliejuje. Svaidenių vaisiai tinka ir kaip suvenyras.

 

 

Moliūgas 'svaidenis'
Augalas raukšlėtasis svaidenis

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama