Rausvažiedė ežiuolė

Ežiuolė (Echinacea purpurea) – astrinių (Asteraceae) šeimos šakniastiebinis daugiametis augalas iš Šiaurės Amerikos.

Šios dailios gėlės užauga 80 – 120 cm aukščio. Lapai – apatiniai kiaušiniški, dantytais pakraščiais.

Stiebas šakotas, viršūnėje baigiasi purpuriškai raudonu dideliu graižu.

Prasiskleidus žiedas būna horizantalioje padėtyje, vėliau nulinksta. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais, rausvais ar baltais žiedais. Sodinti atviroje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Saulėje žiedai išblunka. Neblogai auga drėgnose vietose, bet ne šlapiose dirvose.

Dauginti sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklų daigumas mažas.

Sėti kovo – balandžio mėnesį į šiltnamį ar dėžutes. Su 3 – 4 tikrais lapeliais sodinti į nuolatinę vietą. Žydėt pradės antrais – trečiais metais.

Ilgakočiai ežiuolių žiedai tinka puokštėms, kompozicijoms. Peržydėjusių nuskynus žiedlapius, žiedynstiebį su žiedyno spygliuota forma, kuri primena ežiuką, galima panaudoti kuriant sausų augalų kompozicijas.
Darželyje auginamos ežiuolės ne tik dekoratyvūs, bičių ir drugelių mėgstami augalai – tai vaistingi ir plačiai šiuolaikinėje medicinoje naudojami augalai. Iš jų žolės ir šaknų ruošiama daugybė preparatų, kurie pasižymi ligos sukėlėjus naikinančiomis, organizmą stiprinančiomis savybėmis.

Kontraindikacijos

Ežiuolės preparatų nereikėtų naudoti nėščioms moterims, sergant ŽIV, tuberkulioze, išsėtine skleroze, leukoze. Ežiuolės priklauso astrinių augalų šeimai, tad kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją.

Vaistinės savybės

Šio augalo vaistinės savybės žinomos ir plačiai pritaikomos šiuolaikinėje medicinoje. Iš ežuolių gaminama daugybė įvairių vaistinių preparatų. Juose esančios medžiagos naikina ligas sukeliančias bakterijas ir virusus (ypač gripo ir pūslelinio stomatito sukėlėjus). Pastebėtas teigiamas poveikis gydant urologines, ginekologines, onkologines ligas. Kaip profilaktinė priemonė naudojama bendram organizmo stiprinimui, po švitinimo procedūrų.

Ežiuolė priskiriama prie augalų grupės vadinamos adaptogenais, kurie reguliuoja bendras organizmo funkcijas, padeda prisitaikyti prie įvairių vidinių bei išorinių aplinkos stresorių ir dirgiklių. Tokie preparatai naudojami dirbant psichologiškai ir fiziškai įtemptus darbus.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Vaistinei žaliavai renkama ežiuolių žolė ir kasamos šaknys. Pjaunama apie 25 cm ilgio antžeminė augalo dalis, paliekant apatinius lapus, prieš pradedant žydėti. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiuvusi tampa žalsva su rudo, kartais rausvo atspalvio ploteliais. Tinkamai laikoma, gali būti vartojama iki 3 metų.

Ne jaunesnių nei trimečių, ežiuolių šaknys kasamos vėliau rudenį arba pavasarį, iškasus nuplaunamos ir džiovinamos pavėsingoje vietoje arba džiovykloje. Paruoštos tinka naudoti iki 4 metų.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga. Dažniausiai auginamos 3 rūšys: siauralapė, rausvažiedė (turi veislių baltos spalvos žiedlapiais) ir blyškioji ežiuolės. Visos pasižymi vaistinėmis savybėmis. Mėgsta trąšią, šilta augimvietę saulės atokaitoje.

Kiti naudojimo būdai

Dažnai auginamos vien kaip dekoratyvinės gėlės soduose ir darželiuose. Augalas daugiametis, žydėti pradeda antraisiais metais.

Ežiuolės noriai lankomos bičių ir dieninių drugių.