Senovėje rozmariną vadino jūros rasa. Buvo manyta, kad jis — meilės deivės Veneros, kuri atsirado iš jūros putos, mėgstamiatextusias augalas. Rozmarino šakeles įsimylėjėliai dovanodavo vienas kitam, kad niekada nepamirštų vienas kito. O studentai ant galvų nešiodavo rozmarinų vainikus, kad “neišgaruotų” ką tik įgytos žinios. Beje, vėliau buvo ištirta, kad rozmarinas iš tikrųjų gerina atmintį.
Prieskonių sodeliuose dažniausiai auginamas kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis). Jis savaime auga Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantės šalyse, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje.
Tai visžalis, gimtinėje iki 1-1,5 m užaugantis krūmas. Šaknų sistema stipri, įsiskverbia labai giliai į žemę, todėl sausros rozmarinui nebaisios. Lapai siauri, 1,5-3,5 cm ilgio, odiški, iš viršaus šviesiai arba tamsiai žali, iš apačios — pūkuoti. Žiedeliai smulkūs, sutelkti į šluotelės formos žiedynus, dažniausiai tamsiai arba šviesiai violetiniai, rečiau rausvi arba balti.
Pas mus rozmarinai lauke nežiemoja. Jauni augalai iššąla, kai temperatūra ilgesniam laikui nukrinta iki -5 C. Kuo augalas vyresnis, geriau įsišaknijęs, tuo jis atsparesnis šalčiui. Yra žinoma atvejų, kai kruopščiai uždengti rozmarinai sėkmingai peržiemoja nešildomuose šiltnamiuose. Tačiau visuomet yra rizika, kad šaltesnė žiema jiems bus paskutinė.
Dažniausiai rozmarinai auginami kambaryje ant palangės arba žiemos sode, o vasarą persodinami į prieskoninių augalų lysvę arba gėlyną. Svarbu jiems parinkti saulėtą vietą ir lengvą kalkingą, netgi skurdoką žemę. Gerai jaučiasi pasodinti ant kalvelės (nepakenčia stovinčio vandens), pietiniuose šlaituose, alpinariume. Žiemą rozmarinus geriausiai laikyti vėsiai (10-15°C) ir laistyti tik tiek, kad neperdžiūtų. Vasarą, kai šilta, laistoma dažniau, retsykiais patręšiama. Peržydėję stiebai iškerpami.
Dauginami sėklomis, kero dalimis, auginiais ir atlankomis. Sėklos nepraranda daigumo keletą metų, bet prieš sėją jas būtina stratifikuoti.
Rozmarinus galima ir reikia genėti, bet jie beveik niekuomet nesuformuoja tankaus kompaktiško kero. Gėlyne jie labai dera su bizantine notra (Stachys byzantina) ar kitais pilkais augalais. Dažniausiai rozmarinų žiedai yra šviesiai arba tamsiai violetiniai. Bet ‘Roseus’ ir ‘Majorca Pink’ – rausvi, o ‘Lady in White’ – balti.
Kai kurie rozmarinai labai dailūs, tinka sodinti balkonų loveliuose, kabančiuose krepšiuose, vazonuose terasoms ir laiptams papuošti. Jų žiedeliai ryškūs, sutelkti į gausius žiedynus, stipriai kvepia. Kabančiuose krepšiuose arba terasose tinka sodinti šiaužiančių, svyrančių formų rozmarinus. Pavyzdžiui, šviesiai mėlynai žydinčius ‘Capri’ arba ‘Severn Sea’ tamsiai violetiniais žiedais. Svyrančių ‘McConnell’s Blue’ žiedeliai rausvi, o ‘Fota Blue’ beveik skaisčiai mėlyni.
Rozmarinas – puikus prieskonis mėsos patiekalams gardinti, tik jo nederėtų padauginti. Lapelių beriama į padažus, prieskonių mišiniais su rozmarinu marinuojama mėsa. Ypač tinka avienos patiekalams. Rozmarino dedama į gaivinančius gėrimus, nes jis atgaivina, sugrąžina jėgas ir gyvybingumą. Jo vaistiniai preparatai veikia antimikrobiškai, tinka peršalus, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina kraujotaką.
Teksto komentarai