Scylės – lelijinių (Liliaceae) šeimos svogūniniai daugiamečiai augalai. Gentyje yra apie 80 rūšių. Dauguma jų natūraliai auga vidutinio ir subtropinio klimato zonose, Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Anksti pavasarį – tai užpustomos, tai vėl saulės lepinamos – pražysta Tubergeno scylės. Įkandin jų žiedus išskleidžia ir kitos šios gausios genties atstovės. Visos scylės gražios, nereiklios dirvai, dauguma atsparios šalčiui, gerai dauginasi dukteriniais vaikučiais ir sėklomis. Dauguma rūšių scylių žydi pavasarį, kitos vasarą ir rudenį.
Scylių lapai pamatiniai, linijiniai arba lancetiniai, pasirodo anksčiau arba kartu su žiedynais. Žiedynas – 10-25 cm aukščio kekė. Priklausomai nuo rūšies, scylių kekėse būna nuo 2 iki 40 žiedų. Vainiklapiai 6, dažniausiai mėlyni, bet yra ir baltų, rausvų. Svogūnėliai kiaušiniški arba rutuliški, 0.5 – 3.5 cm skersmens, su šviesiais lukštais.
Po žydėjimo lapai ir stiebai greitai pagelsta ir sunyksta. Sėklos renkamos, kai sėkladėžės dar neatsivėrusios. Sėklos dažniausiai juodos, turi mėsingą, sultingą ataugėlę, kurią labai mėgsta skruzdėlės. Jos išnešioja sėklas, todėl kartais scylės pražysta visai netikėtoje vietoje.
Ankstyviausios Tubergeno scylės (Scilla tubergeniana Hoog). Jos užaugina po 2-4 lapus ir tiek pat 8-12 cm aukščio žiedynų. Žiedyną sudaro 3-5 balti žiedeliai su melsva juostele žiedlapio viduryje. Svogūnėliai beveik apvalūs, 2-2.5 cm skersmens.
Labiausiai paplitusios sibirinės scylės (Scilla sibirica Haw). Jos žydi anksti pavasarį, kartu su snieguolėmis. Šių scylių svogūnėliai kiaušiniški, 2 cm skersmens, tamsiais lukštais. Svogūnėlis užaugina 3-4 lapus ir 1-3 žiedynus. 10 – 25 cm aukščio žiedyne būna 1-3 žydrai mėlyni žiedeliai, kurie žydi 15-20 dienų. Mažiau žinomos baltažiedės ‘Alba‘ sibirinės scylės. ‘Spring Beauty‘ (var. atrocoerulea) veislės scylių žiedai beveik dvigubai didesni.
Vienos iš gražiausių – dvilapės scylės (Scilla bifolia L.). Jų žiedynas – tai reta, gražiai į vieną pusę pasvirusi kekė su 3-10, o kartais ir daugiau žiedelių. Ypač gražūs šios rūšies varietetai. Var. alba scylių žydai balti, var. praecox – aukštos, o žiedyne net iki 15 žiedų. Var. rosea scylės šviesiai rausvais, var. purpurea – violetiniais žiedais.
Retos, Lietuvoje beveik neauginamos Rozeno scylės (Scilla rosenii) Žiedynai 10-30 cm aukščio, žiedai pavieniai (1-2), šviesiai mėlyni, bet labai stambūs. Svogūnėliai iki 2.5 cm skersmens.
Tankiausi pievinės scylės (Scilla litardierei) žiedynai. Juose būna apie 40 tamsiai melsvų, smulkokų, bet kvepiančių žiedelių. Svogūnėliai smulkūs, žiedkočiai iki 30 cm. Dauginasi gerai, greitai suželia į tankius pilnus žiedų kupstelius.
Kalbant apie scyles būtina paminėti ir linksmes (Hyacinthoides hispanica (Mill.) Rothhm.) Taip naujame “Botanikos vardų žodyne” vadinamos katilėlinės scylės (Scilla campanulata). Dar ne taip seniai Lietuvoje jos buvo žinomos kaip ispaniškieji endimijonai (Endymion hispanicus Mill. (Chourd.). Tai gražus, nereiklus augalėlis. Svogūnai labai stambūs, 5-7 cm skersmens. Žiedkočiai net 30-40 cm aukščio, žiedyne apie 15-20 žiedų.
Žinoma daug veislių, kurios skiriasi spalva, aukščiu, žydėjimo laiku. Mėlynžiedžių veislių scylių žiedai gali būti visai šviesūs, su violetiniu atspalviu, arba tamsūs. Ankstyvosios smulkiasvogūninės gėlės dažniausiai žydi mėlynai ir baltai, todėl savo grožiu labai išsiskiria rausvos linksmės. Rausvos, baltos ir mėlynos linksmės dera pasodintos kartu.
Scylių auginimas ir priežiūra
Persodinti geriausiai kas 3-4 metai. Tačiau dauguma scylių nepersodintos vienoje vietoje auga dešimtmečiais – paplinta, subujoja ir sudaro sąžalynus. Taip senuose darželiuose, drėgnokose, retose, pusiau užpavėsintose pievelėse po medžiais auga sibirinės scylės.
Scyles priežiūrėti nesunku, jos nereiklios, nemėgsta tik labai rūgščios ir užpelkėjusios žemės. Geriausiai auga lengvose ar vidutinio sunkumo, puriose, puveningose, neužmirkstančiose, bet ir labai neperdžiūvančiose dirvose. Ypač tinka perpuvusių lapų žemė. Scylės persodinamos rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Scyles galima persodinti ir vasarą, bet paskui prasčiau vystosi svogūnėliai. Didžiausi 1.5-2.0 cm skersmens svogūnai sodinami atgal į gėlyną, mažesniuosius geriau sodinti atskirai ir paauginti. Stambesni svogūnėliai sodinami 7-8, mažesni – 4-5 cm gyliu, kas 5 – 10 cm.
Prieš sodinimą dirvą galima pagerinti kompostu arba perpuvusiu mėšlu, patręšti mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis (80-100 g/kvad.m).
Scylės gerai dauginasi ir sėklomis. Surinktos sėklos iš karto sėjamos į lysveles arba dėžutes. Kitų metų pavasarį išauga labai smulkūs augalėliai su plonyčiais, tiesiog kaip siūlelis lapeliais. Suformavę miniatiūrinius, ryžio grūdo dydžio svogūnėlius, jie pagelsta ir sunyksta. Jaunas scyles svarbu dažnai ravėti, nes paskui su piktžolėmis išsirauna ir svogūnėliai. Jeigu sėjote tiesiai į lysvę, pasižymėkite ją kuoliukais, nes didesniąją vasaros pusę žemės paviršiuje nieko nesimato.
Ligos ir kenkėjai scyles užpuola retai. Joms gali pakenkti tulpių sklerotinis puvinys (Sclerotinia tuliparum Kleb.), pilkasis puvinys (Botrytis spp.), kardelių pelėjūninis puvinys (Penicilium gladioli), žemuoginiai stiebiniai nematodai (Ditylenchus dipsaci Kuhn.) ir svogūninės musės (Merodon equestris). Pažeisti augalai nesudygsta arba menkai auga, nuskursta. Tokius augalus verčiau iškasti ir išmesti, jų nedauginti. Svogūninių augalų priešsėliams tinka fitoncidinių medžiagų turinčios vienmetės gėlės – serenčiai ir nasturtos. Jas paauginę ir užkasę gausite dvigubą naudą – dezinfekuosite ir patręšite dirvą.
Teksto komentarai