Šiaurinė katuogė

Šiaurinė katuogė dažnai vadinama šiaurinėmis arba artktinėmis avietėmis (Rubus arcticus L.), jos paplitusios Šiaurės ir Vidurio Rusijoje, Urale, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ir Kaukaze. Jos auga mišrių miškų upių ir ežerų pakrantėse, drėgnose pamiškėse, pelkių pakraščiuose. Pastaruoju metu nyksta dėl sparčiai kertamų ir sausinamų miškų.

Prieš gerą šimtmetį katuogės buvo labai vertinamos dėl gero skonio ir vaistinių savybių. Rusų valstiečiai mokėjo jomis duoklę kunigaikščiams. Tai vos 10-15 cm aukščio daugiamečiai puskrūmiai.

Žydi rausvais žiedeliais birželio pabaigoje – liepos pradžioje, apie 25-35 dienas. Žiedai vienanamiai, pavieniai, 2 cm skersmens. Uogelės prinoksta rugpjūtį – rugsėjį, sveria 1-2 g. Jos valgomos, saldžiarūgštės, nuo tamsiai vyšninių iki purpurinių su melsvu atspalviu.

Katuogėms tinka purios durpinės ir smėlio dirvos (pH 3.2-6.2). Geriausiai jos jaučiasi pavėsyje, pomedžiuose, kuriuos saulė apšviečia tik anksti ryte ir vėlai vakare. Šaknijasi vos 10-15 cm gyliu, todėl per sausras jas reikia palieti. Sodinama eilutėmis kas 25-30 cm, tarp eilių – 80-100 cm.

Auginant reikia nuolat ravėti, sausą vasarą – laistyti, mulčiuoti. Gerą derlių sunokina trečiaisiais metais (0.6 kg/kv.m). Rudenį keras sunyksta, pavasarį vėl atželia. Jos nereiklios, atsparios šalčiui.

Rūšiniai augalai auginami labai retai, dažniausiai jų turi tik botanikos sodai. 1972 m. suomiai išvedė tris katuogių veisles: ‘Mespi’, ‘Mesma’ ir ‘Pima’. Sukryžminę katuoges ir paprastąsias avietes, jie gavo hibridines nektarines avietes. 1975 m. įregistruotos ‘Cheija’, 1981 m. – ‘Cheisa’ nektarinės avietės. ‘Cheisai’ nėra lygių ir šiandien, skandinavai ją mielai augina savo soduose. Jos gerokai aukštesnės už rūšines, uogos stambios, bet prastesnio skonio.

Dauginama sėklomis, šaknų atžalomis ir auginiais, kero dalimis. Sėklos sėjamos iš karto, kai tik išimamos iš uogų. Palaikytos labai prastai dygsta (daigumas – vos 5-7 proc.).

Pasėjus šiaurines katuoges žemė mulčiuojama durpėmis arba pjuvenomis.
Lengviau padauginti kero dalimis. Suaugęs keras turi apie 200 stiebelių.

Dalijant svarbu, kad kiekvienas stiebas turėtų šaknis, ir kad jį būtų galima atskirti nuo kero su žemių gumulėliu. Keras dalijamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje arba rugsėjo mėn.

Šaknų auginiais taip pat dauginama rudenį. 9-10 cm ilgio šaknelės su požeminiais pumpurais persodinamos į lysvę 4-5 cm gyliu.

Katuogės dekoratyvios, tinka apželdinti takelius, dera su daugiametėmis gėlėmis.