Augalai

Skėtinė širdažolė (Centaurium minus)

skėtinė širdažolė

Gėlė Skėtinė širdažolė (Centaurium minus) Gencijoninių (Gentianaceae) šeimos dvimetis arba vienametis, 10-40 cm aukščio augalas. Šaknis liemeninė, šakota. Stiebas keturbriaunis, plikas, vienas arba 2-5, paprastas arba atokiau nuo pamato šakotas. Pamatiniai lapai susitelkę į skrotelę, 1,5-2,5 cm ilgio, 0,5-1 cm pločio, pailgi arba atvirkščiai kiaušiniški, buki, penkiagysliai, pagrinde susiaurėję į trumpą kotelį.

Stiebiniai lapai priešiniai, 1,5-2,5 cm ilgio, 0,4-0,9 cm pločio, bekočiai, elipsiški, pailgai kiaušiniški arba lancetiški. Žiedynas skėtiškose šluotelėse. Žiedyno žiedai tame pačiame aukštyje. Taurelė vamzdiška, su 5 smailiais danteliais. Vainikėlis vamzdiškas, penkiaskiautis; skiautės kiaušiniškos, atbrailos rožinės arba kartais baltos. Kuokeliai 5.

Peržydėjusių žiedų dulkinės spirališkai susisukusios. Piestelė su trumpu liemenėliu ir dviskilte purka. Vaisius – cilindriška dėžutė. Sėklų daug, smulkios, rusvos. Žydi liepą-rugsėjį. Sėklos subręsta rugpjūtį.

skėtinės širdažolės
skėtinės širdažolės žiedai

Paplitimas. Auga pievose, miškų aikštelėse, dirvonuose, krūmuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Skėtinė širdažolė įrašyta į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.

Vaistiniu atžvilgiu vienodai vertinama ir gražioji širdažolė (Centaurium pulchellum Druce). Tai smulkus, 5-15 cm aukščio, augalas, be pamatinių skrotelės lapų, nuo pagrindo šakotas. Žiedai išsidėstę viršūniniuose ir iš lapų pažasčių išaugusiuose įvairaus aukščio žiedynuose; vainikėlio skiautės lancetiškos, smailios. Kitais požymiais ji panaši į skėtinę širdažolę. Auga drėgnesnėse augimvietėse, pievose, drėgnuose laukuose. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Nereta.

Veikliosios medžiagos. Visose augalo dalyse yra 0,6-1% alkaloidų, iš jų pagrindinis gencianinas. Žaliavoje yra iki 3% karčių glikozidų: genciopikrino, eritaurino ir eritrocentaurino; dervinių medžiagų, flavoninės prigimties dažinių medžiagų, taip pat oleanolio ir vitamino C.

Paruošimas. Vaistams vartojama visa antžeminė dalis (Centaurii herba), kuri pjaunama žydėjimo metu (birželį-rugpjūtį). Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Iš 1 kg šviežios žoles gaunama 250-260 g sausos. Tinka vartoti iki 2 metų.

Naudojimas. Skėtinės širdažolės preparatai žadina apetitą, skatina skrandžio sekreciją, gerina virškinimą, dygo nuo dispepsijos, gastrito, didina skrandžio rūgštingumą, taip pat širdažolė vartojama nuo širdies ligų, mažakraujystės, tulžies išsiskyrimui skatinti.

vaistinis augalas skėtinė širdažolė centaurium minus
augalas skėtinė širdažolė

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama